2012 m. kovo 15 d., ketvirtadienis

Druskininkų savaitė 2012 m. kovo 16 d.


Jeigu šiandien jums skausminga susimokėti už šilumą, tai rytoj skaudės dar labiau

Ar matėte kiaušinių kainą? Aš irgi mačiau. Tiek mokėsime už vištų dedeklių gerovę reglamentuojančios direktyvos įgyvendinimą. Už bet kokią gerovę visuomet kažkas turi sumokėti, kitaip nebūna. Kai daugiabučio namo gyventojas gauna sąskaitą už jo buto šildymą ir pamato ten skaičių, didesnį už jo mėnesio algą, jam, kaip ir tai europietiškai vištai, nieku gyvu nesinori pripažinti, kad naudojasi gerove, kuri kainuoja. Deginant brangias dujas pagaminama brangi šiluma, kurią brangiais vamzdžiais brangiai apmokami šilumininkai patiekia iki namo šilumos skaitiklio. Nė nemanau čia gilintis į šilumos kainos apskaičiavimo metodikos subtilybes. Pakanka žinoti, kad už visa tai teks sumokėti ir kitaip būti negali.

„Manau, kad už vasarį nemažai gyventojų, įsikūrusių senuose namuose, gaus tūkstantį litų siekiančias sąskaitas,” - cituoja „Delfi” Šilumos tiekėjų asociacijos vadovą Vytautą Stasiūną.

Pirmoji tai išgirdusio arba savo akimis pamačiusio tokio dydžio sąskaitą Paprasto žmogaus reakcija būna paprasčiausia nuostaba. Nesinori patikėti, kad tiek gali kainuoti vos tinkamos gyventi su vilnonėmis kojinėmis ir avikailio liemene temperatūros palaikymas keliuose vėlyvojo brežnevizmo epochos baldais apstatytuose kambarėliuose. Ir iškart atsiranda noras kažką dėl to apkaltinti: šilumininkus, merą, Kubilių... Nes juk sąskaitos už šilumą dydis jam siejasi ne su „Gazpromo” sugalvota dujų kaina ar ją įtakojančia naftos kaina žaliavų biržoje, bet su jo algos dydžiu. Kuo ta alga mažesnė, tuo, dažniausiai, nors ir ne visada, mažesnės ir galimybės suvokti šilumos kainos sandarą. Ir čia jokios reklamos su spalvotais radiatoriais ar užsakomieji šilumininkų straipsniai nebepadės. Nes niekas nesugriaus tikėjimo, jog valstybė turi pasirūpinti, kad už savo algą Paprastas žmogus galėtų susimokėti „mokesčius” ir dar liktų šlapiai dešrai bei silpnam alui. Mokesčiais jis vadina įmokas už komunalines paslaugas, o ne visokius GPM, PSD ir PVM. Šitie rūpi tik turtuoliams - spekuliantams oligarchams ir valdininkams. Ilgai galvojau, kad Paprastą žmogų sugalvojo politikai, o visi žmonės yra sudėtingi, bet kone kasdien sutinku taip save apibūdinančių asmenų, tai galų gale jais patikėjau. Paprastasis žmogus žino, kad darbo birža jam privalo duoti darbo, o už tą darbą mokama orų gyvenimą užtikrinanti alga. Net kai iš to orumo pabando išleisti orą koks Andrius Užkalnis („Orus gyvenimas, siekis be prasmės”), Paprastas žmogus straipsnio komentaruose pasiūlo jį „pasodinti ant minimalkės” (tai yra toks valstybės nustatytas minimalus mėnesio darbo užmokestis) ir išeina į piketą prie šilumos tinklų įmonės. Nes visada atsiras politikų, kurie jį ten pakvies, o ypač rinkiminiais metais.

Kairieji ir dešinieji dar ne kartą sėkmingai galės keistis tarpusavyje, bet tie, kurie tuo metu bus opozicijoje, visada privalės šaukti, kad valdantieji nesirūpina Paprastu žmogumi. Būdami valdžioje, jie tą rūpestį kažkaip turi imituoti. Ir jau tikrai nei vieni, nei kiti jam viešai nepasakys, kad didesnė už algą šilumos sąskaita nėra kažkokia klaida ar laikina problema, kurią galima išspręsti sumažinus kokias nors papildomas išlaidas, teisingiau pasukiojus čiaupus ar kiečiau pasiderėjus su dujų tiekėjais. Tik aš jums pasakysiu teisybę: jeigu šiandien jums skausminga susimokėti už šilumą, tai rytoj skaudės dar labiau. Paprasto žmogaus alga nei šiemet, nei kitąmet, nei dar po kelerių metų tikrai neaugs taip sparčiai, kaip energetinių išteklių kainos, ir jokia valdžia neras tiek turtuolių, kuriuos galima būtų progresyviai apmokestinti, kad užkamšytų pro visus galus leidžiantį orą mūsų orumą. Paskui kiaušinius brangs ir vištiena, tada ateis eilė tiems produktams, kuriuos gaminant naudojami kiaušiniai, o vėliau sulauksime dar vieno kuro kainų šuolio, o tada brangs elektra... Jei netikite, išsisaugokite šį straipsnį ir išsitraukite po metų ar dviejų. Bet geriau dabar drauge dar kartą pagalvokime apie gerovę. Prieš kokį šimtą metų dzūkai žiemodavo 40-50 kvadratinių metrų ploto trobelėse, o aplink duonkepę krosnį sutilpdavo trys kartos. Visą vasarą liejo prakaitą, kad kaip nors išsimaitintų per žiemą, mėsą valgė tik per Kalėdas, Velykas ir darbymečio talkas. Jų vaikai kentė badą ir šaltį Sibiro tremtyje arba pusvelčiui dirbo suvaryti į kolchozus. Vos per vienos kartos gyvenimo laikotarpį mes taip pasikeitėme, kad nebenorime pripažinti, jog pigių iškastinių energetinių išteklių epocha neišvengiamai turėjo kada nors pasibaigti. Energetinis skurdas anksčiau ar vėliau išmokys mus visus susispausti mažesniuose ir geriau izoliuotuose būstuose, šildytis malkomis ir važinėti taupiais automobiliais. Šią savaitę rimtai svarsčiau galimybę savo gerove pasidalinti su 5-10 vištų. Joms tinkamą pastatą turiu, beliks sukalti kažkokį aptvarą, kad viso kiemo neapdergtų ir dukart per dieną paberti lesalo bei kartą susirinkti kiaušinius. Daržininkyste susidomėjusiai žmonai šį pavasarį esu pažadėjęs pastatyti šiltnamį, o neįdirbtuose žemės plotuose sparčiai auga būsimos malkos. Kada nors ateis laikas sumažinti ir transporto išlaidas. Galėčiau būti idealus pirkėjas elektriniam automobiliui, pavyzdžiui „Nissan Leaf” ar „Mitsubishi  i-MiEV”, nes kasdienis mano maršrutas į darbą ir namo neviršija 50 kilometrų, o aptvertame kieme galiu saugiai jį įkrauti, nes kažkada įsirengiau pakankamai galingą elektros įvadą. Stabdo tik mano paties atsargumas prisiimti finansinius įsipareigojimus ir nuolat girdimos prognozės, kad elektromobiliai per keletą artimiausių metų turėtų gerokai atpigti.

Artėjant Žemės dienai, pagunda būtent tokiu būdu prisidėti prie planetos ir nuosavos gerovės išsaugojimo kasmet didėja proporcingai pakilusioms dyzelino ir benzino kainoms. Rinkiminių metų Žemės dieną neabejotinai išvysime visų partijų atstovų pastangas pasirodyti kuo „žaliau”. Pseudoekologinės veidmainystės derinys su socialinio teisingumo pažadais užkiš jūsų elektroninio pašto šlamšto aplanką, savo gausumu bent trumpam pralenkęs raginimus pasiilginti vyriškas kūno dalis, kvietimus į sėkmės mokytojų kursus ir prašymus padėti išgryninti velionio Libijos diktatoriaus giminaičių milijonus.