2014 m. balandžio 24 d., ketvirtadienis

Kodėl nevilioja tobulas kurortas?

Rusų turistai ypatingai laukiami visuose kurortuose
Iškart po Velykų, vos tik nulijo šiltas, beveik vasariškas lietus, akinamai ryški žolė akimirksniu pasistiebė per sprindį, atrodo, kad taikosi išsprogti ir sužydėti net į tvorą atremtas grėblio kotas. Visą rudenį ir žiemą keiksnojęs atšiaurų Lietuvos klimatą, netveriu džiaugsmu, kad štai dabar jau tikrai galima gyventi.

Kaip tik tokiu metu, kai buvau itin geranoriškai nusiteikęs, pakliuvo į akiratį šviežiai atliktos apklausos rezultatai. Jos rengėjai apklausė Lietuvos gyventojus, kur jie ketina atostogauti 2014 metais. Manau, tokį klausimą užduoti dabar jau pats metas, nes dauguma bent kiek gebančių planuoti savo gyvenimą žmonių, likus porai ar vienam mėnesiui iki atostogų, žino, kur jas praleis. Na, gal tik išskyrus tokius keistuolius kaip mūsų šeima, prieš keletą metų išsiruošusi į Čekiją ir spontaniškai nuvažiavusi iki Paryžiaus. Kadangi žmona mane už tokį romantišką požiūrį į laisvalaikį vadina ne romantišku, o nesusitupėjusiu, pastaruoju metu stengiuosi tokių nuotykių vengti.

Bet grįžkime prie apklausos. Jos dalyviai dar buvo paprašyti įvertinti Lietuvos kurortus. Na, druskininkiečiai, ar jau pabudo jūsų išdidumas? Taip, jūs teisūs - daugiausiai, net 86 procentų apklausos dalyvių geriausiai įvertino Druskininkus. Mūsų miestas pralenkė net ir elitinę Neringą, surinkusią 83 proc. respondentų balsų, ką jau kalbėti apie Trakus, Birštoną, Anykščius, Zarasus ir Ignaliną. Dabar jau galite išdidžiai iškelti galvas, prisiminti visus reklaminius šūkius apie Lietuvą, prasidedančią nuo Druskininkų, žydinčias sakuras, narcizus, vandens parkus, sniego arenas ir investuotą mūsų kurorte milijardą.

Dar šypsotės? Tai šekit antrąją apklausos dalį - tarsi pjautuvu per kankolus. Apklausos dalyviai, kurie taip gerai vertina Druskininkus, nė neketina čia atvykti atostogauti. Tiksliau, ketina vos 6 procentai, o dauguma, net 60 proc., per atostogas ketina lankytis Palangoje, Šventojoje - 32 proc., Neringoje - 14 proc. Tarsi sakytų: geras, geras tas jūsų kurortas, jei jau taip nepaliaujamai jį giriate, tai patikėsime, tik palikite mus ramybėje ir leiskite, kaip kasmet, važiuoti prie jūros ir išleisti savo santaupas šaltam alui bei čeburekams.

Viešųjų ryšių priemonėmis galima susikurti klestinčio, kone tobulo kurortinio miesto įvaizdį, bet vos tik žmogus ima planuoti savo nuosavas atostogas, jis bando įsivaizduoti, ką ten nuvykęs veiks ir kiek už visa tai teks sumokėti. Štai kodėl vis didesnę dalį Druskininkų svečių pastaraisiais metais sudarydavo atvykstantieji iš naftos dolerių pripampusios Rusijos. Pasaka baigėsi - naftos kainos krinta, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga planuoja vis naujas sankcijas Rusijai už agresiją Ukrainoje, o propagandiniai Rusijos televizijos kanalai Baltijos šalis vaizduoja kaip pikčiausią priešą. Ir jau visai juokingai skamba kai kurių vietos lyderių pasisakymai, neva rusų turistus išbaidė taiki ir santūri Druskininkų opozicijos surengta solidarumo su Ukraina akcija. Tai gal reikėjo patiems suorganizuoti meilės Vladimirui Putinui šventę, kad, neduok Dieve, kas nors Rusijoje nepagalvotų, jog mes nepakankamai svetingi?

Kurių galų reikia painioti pataikavimą su svetingumu, man lig šiol nepavyko suprasti. Negi nepakanka tiesiog civilizuotai ir mandagiai teikti kokybiškas paslaugas?

Daugmaž tai ir daro geriausios Druskininkų sanatorijos, tebetęsiančios 220 metų senumo gydymo ir sveikatinimo tradicijas. Jei bus mažiau rusų, jos sugebės rasti klientų civilizuotose šalyse, ką puikiausiai liudija „SPA Vilnius” šiemet pelnytas garbingas įvertinimas pasauliniuose „The World Spa & Wellness“ apdovanojimuose Londone, kur jis buvo išrinktas geriausiu Rytų Europos sveikatingumo centru. Gydymo ir sveikatinimo paslaugas perka pasiturintys, solidesnio amžiaus ir reiklesni aptarnavimo kokybei klientai, negu pasiturkšti baseine ir pašėlti naktiniame klube suvažiuojantis jaunimėlis.

Mano supratimu, viešoji kurorto infrastruktūra negali būti vienu metu pritaikyta šioms abiem kurorto svečių rūšims, nes jos pernelyg skirtingos. Gydytis atvykusi šeima galbūt mielai aplankys M.K.Čiurlionio muzikos koncertą ir pasivaikščios senų medžių paunksnėje, bet tik tol, kol pro juos motociklu prasineš sporto klube pripumpuotus raumenis aikčiojančioms soliariumų rudmėsėms demonstruojantis paplūdimio baro kietuolis.


Prieš savaitę „Druskininkų naujienose” aprašyta pseudoholivudinė milžiniškų raidžių „Druskininkai” ir rankos su iškeltu pirštu vizija puikiausiai atspindi, į kokį beskonybės triumfą gali virsti užsitęsęs bendruomenės pataikavimas vieninteliam ir neklystančiam lyderiui, kažin kada jaunystėje dar sugebėjusiam sugeneruoti kelis progresyvius sumanymus.

2014 m. balandžio 18 d., penktadienis

Tikiu, kad mielas, gražus ir paprastas pasaulis, kuriame gyvenu, toks ir yra

Velykinių zuikučių 2014 m. versija
Imsiu, sakau, ir nerašysiu šv. Velykų proga nieko blogo. Visai. Tiesiog pasveikinsiu visus savo skaitytojus su šia svarbiausia krikščioniška švente, nešančia žinią, kad esame išgelbėti, o visos mūsų nuodėmės atpirktos ant kryžiaus mirusio ir prisikėlusio Dievo Sūnaus. Smagu tai žinoti. Jaučiuosi tarsi visiškai nepelnytai gavęs brangią dovaną iš asmens, kurį ilgą laiką skaudindavau ir įžeidinėdavau.

Gal atrodys, kad giriuosi, bet visas mano gyvenimas toks keistas, tarsi tyčia stengčiausi viską sugadinti, bet kažkas iš aukštybių vis apsaugotų ir nukreiptų kur reikia. Iš užeinančių į redakciją žmonių dažniau girdžiu skundus, kad jiems teko kažkokia nelaba lemtis - nei sveikatos, nei turtų, nei pinigų. Ir svarbiausia - apie juos kažkokiu keistu būdu susikaupia blogi žmonės. Kaimynai - blogi. Vis kažko pavydi, kenkia, šmeižikiškus skundus rašinėja, dieną naktį triukšmauja, šiukšles degina pavėjui ir net rinkimuose balsuoja neteisingai. Dar baisesni yra giminaičiai ir artimieji, kurie net per laidotuves susirinkę blogo linki. Na, garsiai nesako, bet tik todėl, kad yra baisūs veidmainiai. O apie tai, kad valdžia yra bloga, tai net ir minėti nereikia. Vagys. Visi iki vieno. Ir nėra jokios galimybės juos kažkaip pakeisti, nes visos partijos vienodos, o rinkimai tik atrodo laisvi ir demokratiški. Jei netyčia tarp jų patenka koks padoresnis žmogus, tai būna suėstas be druskos ir majonezo, nė kaulelių nelieka.

Nelaimingųjų mano pašnekovų visi jų aplinkoje susitelkę blogieji žmonės labiausiai jų nekenčia už tai, kad jie žino tiesą. Gal reikėtų rašyti tą žodį didžiąja raide, bet kažkaip tam dar nepribrendau. Kažkada dar turėjau vilties, kad galiu iš jų tą tiesą sužinoti, todėl įdėmiai klausiausi nesibaigiančių istorijų apie paslaptingas vaikystės ligas, patyčias mokykloje, nuoskaudas, patirtas kai bendraamžiai už kyšius baigė prestižinius mokslus, nepaaiškinamą darbdavių nenorą duoti darbo, mokėti orų atlyginimą, darbo biržos ir socialinių darbuotojų priekabes, policijos, aplinkosaugininkų, gaisrininkų, žemėtvarkininkų piktnaudžiavimus. Klausinėjau, kur esmė, kodėl taip nutinka būtent jiems? Ir tik patys drąsiausieji, pasilenkę, pusiau pašnibždomis išdrįsdavo pasakyti, kad visi prieš juos susimokė. Susitarė persekioti, engti, sunaikinti.
Jie man pasakoja, kad atsitiktinumų nebūna. Net jeigu vėtra nulaužė medį, kuris griūdamas sutraiškė automobilį, tai yra kažkieno suorganizuota. Kaip ir sąnarių skausmai po lietaus. Ir dar tas keistas aidas mobiliajame telefone.

Kaip besistengčiau juos suprasti, man vis tiek nepavyks, nes esu bukas naivuolis, tikintis, kad mielas, gražus ir paprastas pasaulis, kuriame gyvenu, toks ir yra. Neabejojantis, kad varnėnai mano kieme yra tikri gyvi paukščiai, o ne slaptųjų jėgų sukonstruoti biorobotai, fiksuojantys ir perduodantys vaizdą kam reikia. Nesuprasiu, nes vienintelė mano kaimynė buvo mandagi geranoriška senutė, kurią dar rudenį vaikai išsivežė slaugyti, o dabar po truputį tvarko jos kiemą ir kultūringai su manim sveikinasi. Nesuprasiu, nes mano darbdavys yra žmogus su kuriuo galiu draugiškai pasišnekučiuoti ir aptarti ateities planus, o seniūnas neprašomas iš rudens atsiuntė darbininkus, kurie išpjovė pakelės krūmus palei mano tvorą.

Mano naivus religingumas atmeta sąmokslo teorijas, neva krikščionybė sukurta išnaudojamoms liaudies masėms valdyti, o tikroji išmintis nuo mūsų paslėpta. Man patinka naujasis Popiežius, atsinešęs į šv. Petro sostą truputį Trečiojo Pasaulio populizmo ir besistengiantis atrodyti paprastu žmogumi. Patiko ir jo pirmtakas - santūrus vokietis teologas, intelektualas. Ir Vatikano teatrališkas konservatyvumas, apsaugantis nuo blaškymosi neramiame šiuolaikiniame pasaulyje.

Man patinka negausus būrelis Druskininkų disidentų, drįstančių atvirai kritikuoti, jų nuomone, klaidingus savivaldybės vadovų sprendimus ir prisiimančių atsakomybę už savo žodžius. Nesuprantu, kurių galų turėčiau įsivaizduoti, neva kažkas juos pasamdė, nupirko, suklaidino ir įkalbėjo juodinti vieną nepakeičiamą ir neklystantį šeimininką. Net kai jo svita pradeda opozicionieriams viešai nustatinėti įsivaizduojamas diagnozes, o už viešai pareikštą nuomonę reikalauja aiškintis teismuose, tai visai nėra taip baisu, kaip galėtų atrodyti. Nepriklausoma žiniasklaida jau seniai turėjo būti bankrutavusi, o kitaminčiai nutilę arba išvažiavę svetur. Bet laikraščiai vis dar išeina, rašo vis naujas skandalingas istorijas apie užsitvertas pakrantes ir užgrobtas žemes, o vis daugiau druskininkiečių supranta, kad nenori bijoti ir pataikauti. Jokie susireikšminę politikai negali jų užčiaupti, jei jie patys to nenorės - čia laisva šalis ir mes visi esame jos šeimininkai. Jei neapsikentusi gyventojų dauguma nuspręs, kad kažkas kitas gali sąžiningiau tvarkyti viešuosius reiklaus, tai nebus jokios Pasaulio pabaigos, kaip nebūna jos sulig kiekviena Seimo kadencija keičiantis valdančiosioms politinėms jėgoms.


Šv. Velykų rytą smilkalams ir džiaugsmo giesmėms kylant į brėkštantį pavasarinį dangų mintyse paprašysiu atleidimo ir už tai, kad neparašau jums visko, ką žinau, bet negaliu to žinojimo pagrįsti dokumentais ir įrodyti liudininkų parodymais. Ir padėkosiu, kad Viešpats man davė gausų būrį kantrių skaitytojų, kurie štai jau trylika metų kiekvieną savaitę skaito šią redaktoriaus skiltį ir neužmėtė manęs akmenimis už čia išsakomą nuomonę.

2014 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis

Kodėl neskaitome sutarčių su elektros, vandens ir dujų tiekėjais?

„Prasidėjo!”- antradienį pranešė man televizijos laidas apie ateivius iš kosmoso ir neišvengiamą žmonijos žūtį reguliariai žiūrintis skaitytojas.
Pirmiausiai pamaniau, kad jis čia apie Prezidento rinkimų kampanijos pradžią šneka, bet pamatęs, į kokį apokaliptinį chaosą paniro Druskininkų kurortas, netikėtai dingus elektros srovei, supratau, kokia trapi mūsų civilizacija.

Neabejoju, kad LESTO technikai kuo nuoširdžiausiai stengėsi greičiau nustatyti gedimo priežastis, bet pats krizės valdymas, kalbintų druskininkiečių ir kurorto svečių nuomone, buvo apgailėtinas. Kai prie mano dukros poilsinės sodybos Burokaraisčio miške vėtros išverstas medis užvirsta ant laidų, gaunu iš LESTO SMS žinutę, kurioje pranešama apie gedimą ir informuojama, kada jį tikimasi likviduoti. Šį kartą nebuvo ne tik žinučių, bet ir skambinantiesiems trumpaisiais numeriais, jei tik jie sulaukdavo, kol atsilaisvins galinti su jais šnekėti operatorė, nepavyko sužinoti, kas nutiko.

Sanatorijų, gydyklų ir SPA centrų darbuotojai, suguldę poilsiautojus į purvo vonias ir pradėję visokius įmantrius masažus, dingus elektros srovei, nežinojo, ar palaukti kelias minutes tamsoje, kol ji atsiras, ar iškart viską nutraukti ir išvesti žmones iš tamsoje paskendusių patalpų. Galime tik pasidžiaugti, kad dauguma jų laiku susiorientavo, sugebėjo nuraminti išsigandusius svečius, kad čia ne karas ir ne Pasaulio pabaiga prasidėjo, prižadėti jiems kompensuoti neturtinę žalą už patirtą stresą.

Jei labai toli nenukišote savo sudarytos LESTO sutarties, tai paieškokite ten skyriaus apie įmonės atsakomybę už jūsų patirtus nuostolius dingus elektros srovei. Radote? Man taip pat nepavyko. Sužinojau, kad aš pats, kai nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas, privalau „imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo”. LESTO įsipareigojimų prirašyta maždaug tris kartus mažiau, negu kliento. Įmonė privalo tik iš anksto įspėti apie numatomus planinius srovės atjungimus ir tarifų pasikeitimus.

Sutarčių su elektros, vandens ir dujų tiekėjais dažniausiai nė neskaitome, pakeisti bent žodį jose negali nė viena pasirašanti šalis. Pasirašai arba ne. Sudarydamas telekomunikacijų paslaugų sutartį, bent jau galiu nueiti pas kitą operatorių, o elektros laido iš Lenkijos neatsitempsiu. Didžiausios Druskininkų sanatorijos prieš monopolistą yra tokia pat silpnesnioji sutarties šalis, neturinti galimybių pasiderėti, kaip ir nutriušusiame bendrabučio kambarėlyje gyvenanti pensininkė. Ir kokie geranoriški žmonės bedirbtų klientų aptarnavimo skyriuje, jie negalės pakoreguoti sutarties pagal kliento pageidavimus.

Vos tik mes savo kurorte sulaukėme elektros, šalyje prasidėjo Prezidento rinkimų agitacinė kampanija. Todėl dykai nė vieno iš 7 kandidatų neliaupsinsiu ir nė iš vieno nesityčiosiu. Bet tai nereiškia, kad privalau jų išvis neminėti, tarsi būtų mirę, neskaityti ir nekomentuoti jų siuntinėjamų elektroniniu paštu bei per socialinius tinklus žinučių.
„Verslas neturi būti užsienio politikos įkaitas, o praeities šešėliai – trukdyti kurti ateities,”- rašoma kandidato Zigmanto Balčyčio atsiųstoje „Lietuvos tikslų deklaracijoje”. Ar čia tik aš vienas įžiūriu sušvelnintą ir pasaldintą viešųjų ryšių specialistų kaikarizmo formą?

Naglis Puteikis skelbia pasižadėjęs nedėvėti kaklaraiščio, kol „vienas iš kandidatų štabų neatšauks susitarimo DELFI, BNS ir LRT trinti vieno kandidato pavardę iš apklausų lentelių.” Gal nereikėjo iškart taip žiauriai? Juk galėjo pradėti bado akciją arba pagrasinti susideginti Žemės gynėjų kepsninėje prie Seimo. Ponas Puteikis apklausose tikriausiai pakliūva į kategoriją „Kiti - 0,0... proc.”, todėl jo ir nemini. Kadangi „Facebooke” jis skelbia, kad yra „Antrosios Lietuvos” kandidatas, tai gal turėtų rinkimų kampanijos metu viešumoje rodytis ne tik be kaklaraiščio, bet ir su trijuosčiais treningais bei guminėmis šlepetėmis?

Pirmadienį LRT laidoje „Teisė žinoti” susirinkę beveik visi kandidatai – Zigmantas Balčytis, Naglis Puteikis, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis ir Artūras Zuokas – apie Ukrainos krizę pašnekėjo taip, kad nesusitvardžiau ir interneto socialiniuose tinkluose parašiau: „Jei mane kas priverstų rinktis tik iš šitos kompanijos, tai balsuočiau už laidos vedėją Ritą Miliūtę”.


Pas mus, Druskininkuose, savaitgalį vyks narcizų šventė, tai jau dabar perskaičiau „Vikipedijoje”, kad narcisizmas – „asmens charakterio savybė, kuriai būdingas savo reikšmės pervertinimas ir didelis noras, kad juo būtų žavimasi”.

2014 m. balandžio 3 d., ketvirtadienis

Juokinga ar nejuokinga?

Maždaug nuo vidurio įsijungęs „Auksinius svogūnus”, ilgokai negalėjau suprasti, ar čia šių metų šventę žiūriu, ar kažkokį penkerių metų senumo laidos pakartojimą. Gal tris kartus žiūrėjau į televizijos programą savo laikraštyje ir tik pastebėjęs, kaip šaipomasi iš Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nesugebėjimo ištarti žodį „Konstitucija”, patikėjau, kad tai nufilmuota šiemet.

Pokštai, kurie buvo juokingi paskutinį XX amžiaus dešimtmetį, šiandien jau nebeveikia kaip anuomet. Net jei organizatoriai visus vyrus ne tik scenoje, bet ir žiūrovų salėje, perrengtų moteriškais rūbais, tikimės kažko daugiau, nes tai jau ne kartą buvo.

O štai Druskininkų savivaldybei nebejuokingas mano Melagių dienos pajuokavimas apie Krymo savigynos būrių „žalių žmogeliukų” poilsį mūsų kurorte. Galima tik spėlioti, kuriam ten iš jos vadovų ar darbuotojų šis pokštas nepatiko, nes atsiribojimo pareiškimas pasirašytas kaip „Druskininkų savivaldybės informacija”.
Druskininkų savivaldybė šiaip jau yra administracinio padalijimo vienetas. Kaip miestas, rajonas, apskritis. O toje savivaldybėje renkama Druskininkų savivaldybės taryba, kuri renka Druskininkų savivaldybės merą, jo pavaduotoją ir mero teikimu skiria Druskininkų savivaldybės administracijos vadovą. Pareiškimas Druskininkų savivaldybės vardu - tarsi visų gyventojų drauge nuomonė. O aš žinau kelis kurorto gyventojus, kurie jai net ir sapne nepritartų.

Kai man „Auksiniai svogūnai” buvo nejuokingi, perjungiau kanalą ir žiūrėjau informacinę laidą per kitą. Ponia Druskininkų savivaldybė galėjo padaryti tą patį - išmesti negerąsias „Druskininkų naujienas” į rūšiuotų atliekų konteinerį, skirtą popieriui, ir skaityti specialiai sau pasidžiaugti ant blizgaus popieriaus leidžiamą gerų naujienų apie save laikraštį ir murkti iš pasitenkinimo. Arba parašyti komentarą mūsų internetiniame tinklalapyje: „Man nejuokinga”.

Išties vykę pokštai retkarčiais pavyksta ir visai neketinusiems juokauti rimtiems žmonėms. Antai Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis antradienį išplatino pranešimą spaudai, kurio įžangoje buvome įspėti, jog tai nėra Melagių dienos pokštas. Nusiteikiau skaityti rimtai, bet nesusilaikiau.

„Ministras pakvietė savivaldybių merus tapti neetatiniais aplinkosaugininkais”.

Tai išplatinta iškart po to, kai abu vietiniai laikraščiai ir keli nacionaliniai interneto portalai paskelbė žinią, kaip Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, patikrinęs informaciją apie Druskininkų savivaldybės merui Ričardui Malinauskui priklausančius statinius, esančius Upės g. 3, Latežerio kaime, nustatė, kad jų statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pabandykite įsivaizduoti kaip mūsų veiklusis ir energingasis savivaldybės vadovas, kai kurių naujienų portalų nežinia kodėl retkarčiais pavadinamas caru, gavęs iš ministro V.Mazuronio žalią neetatinio aplinkosaugininko raištį, kepuraitę su snapeliu ir pluoštą administracinės teisės pažeidimo protokolų blankų, išeina pasivaikščioti po Latežerį. Ir pamato savo tvorą, „įbridusią” tiesiai į Ratnyčėlę.

Nejuokinga? Jei ministro pranešime nebūtų tų nelemtų žodžių „Tai ne pokštas”, paskelbčiau tai dešimtmečio juokingiausiu papokštavimu. O dabar beliks laukti metų pabaigos ir pasiūlyti į Algio Ramanausko rengiamas nominacijas ne itin gražiu pavadinimu.

„Jei galime padaryti kažką, dėl ko aplinkos apsauga būtų efektyvesnė, tiesiog privalome tai padaryti. Šis mažytis kiekvieno mūsų indėlis yra didžiulė investicija į visos Lietuvos ateitį“, – skelbia V. Mazuronis.

Mes jau padarėme, ministre! Parodėme jums akivaizdų pažeidimą, kuriuo jau spėjo įsitikinti jūsų pavaldiniai. Dabar jūsų eilė investuoti į visos Lietuvos ateitį – nugriauti tvoras ir neteisėtai suręstus trobesius. Nes vien sugautų su meškeryte prie ežero be žūklės leidimo slampinėjančių Švendubrės bedarbių negailestingu baudimu susikurtas kovotojo įvaizdis ne itin ilgai tvers, jei žmonės matys, kad stambioms politikos žuvims įstatymai negalioja.

Prieš mėnesį V. Mazuronis paskelbė, kad „imsis griežtos kovos su nelegaliomis tvoromis, kurios trukdo visuomenei naudotis savo teise lankytis prie vandens telkinių”.

Visuomenė laukia rezultatų.