2015 m. gruodžio 18 d., penktadienis

2016-aisiais nuo politikos nepasislėpsite

Kažkur ten pirmame laikraščio puslapyje jau minėjau, kad šitas laikraščio numeris yra paskutinis šiais metais, bet nekenkia ir pakartoti. Vėl susitiksime tik sausio 8-ąją, todėl naudojuosi proga pasveikinti jus su šv. Kalėdomis ir palinkėti laimės naujaisiais 2016-aisiais metais.

Jeigu šiemet, drauge su „Dviračio šou“ pelėmis, vis dažniau pasakydavote „Nusibodo ta politika“, tai kitais metais šituos žodžius kartoti teks gerokai dažniau ir vis tiek nepadės. Nes viltis šitame mieste išlikti anapus politikos, tiesiog gyventi ir dirbti savo darbą, kurti verslą, meną ar abu iškart, yra tik iliuzija. Tiksliau, politikos neigimas – irgi politika.

 Būtent tokį didžiosios visuomenės dalies dalyvavimo viešųjų sprendimų priėmime atsisakymą ir siekia primesti jai dabartinis vietos politinis elitas. Atėjote į rinkimus pernai, atidavėte savo balsą, patvirtinote tų pačių veikėjų mandatą dar vienai kadencijai ir būkit malonūs eiti namo ir niekur nesikišti. Kai jūsų nuomonės reikės – pakvies. Pakiš lapus pasirašyti ar kokį palaikymo renginį organizuos.

 Antai Aukštaitijoje žmonės linksminasi skaitydami pranešimą, kaip Utenos politikai gavo kvietimą atvykti į Leliūnų bažnyčią pasimelsti už tai, jog dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareikštų kaltinimų korupcija nušalintas socialdemokratas Alvydas Katinas būtų grąžintas į mero kėdę, o pas mus tik banaliai palaikymo parašus renka. Neskubėkite skųstis, kad nuobodu – bus dar visko.

 Savanoriškas tylėjimas ir taikstymasis su tuo, ką visi matome, juk iš tikrųjų nėra joks buvimas už politikos ribų. Tai taip pat politika, tik jums teko statistų vaidmuo. Bailių ir susitaikėlių politika.

 2016 metais tęsis Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimas Druskininkų sveikatinimo centro „Aqua“ byloje ir tyrėjai turės apsispręsti, kuriems iš specialiųjų liudytojų statusu apklaustų asmenų pakanka įkalčių pareikšti įtarimus. Kol kas savivaldybės vadovai laikosi pozicijos neigti bet kokią korupcijos galimybę ir laikytis drauge kaip viena grupuotė, nepaliekanti nelaimėje savo narių. Bet drauge jie tarsi prisiima bent jau politinę, o gal ir teisinę atsakomybę už visus abejotinus sprendimus.

 Politinį viso to vertinimą turėtų pateikti ir kryptį teisėtvarkos institucijų tyrimams nurodyti Seimo antikorupcijos komisija, kuri iki kovo gilinsis į Druskininkų skandalus. Kiekvienas komisijos posėdis, kviečiant į apklausas pareigūnus ir skandalų dalyvius, pateikia į viešumą vis naujų sukrečiančių faktų. Tiksliau, faktų kurie turėtų sukrėsti tuos, kas dar tiki, kad viešaisiais pinigais sukurtas turtas turėtų būti valdomas skaidriai, įstatymai – taikomi visiems be išimčių, o politika – morali.

 Druskininkuose pavyko sukurti alternatyvą europietiškai demokratinei savivaldai, kuriai būdingas demonstratyvus visų formalių jos atributų turėjimas. Čia juk vyksta panašūs į laisvus rinkimai, veikia kelios žiniasklaidos priemonės, beveik visos didžiosios šalies politinės partijos turi savo skyrius, o teisėtvarkos, mokesčių administravimo ir kitos institucijos formaliai nepavaldžios vietiniams politiniams lyderiams. Net ir nevyriausybinės organizacijos gyvuoja ir vykdo savo veiklą. Tačiau toje formalioje demokratinės visuomenės struktūroje, tarsi koks žmogaus kūną užvaldęs ateivis fantastiniame siaubo filme, tūno jai svetimas padaras ne iš šitos planetos, vadinamos Europa.

 Jis užvaldė savo aukos kūną, verčia vaikščioti ir kalbėti tarsi gyvą, bet negali neribotam laikui apgauti visų aplinkinių. Nes ilgainiui jis priprato, kad yra nesusekamas ir neišaiškinamas, vis atviriau demonstravo savo svetimą prigimtį.

 O tada, kas nori, sugeba pamatyti, kad ir tie rinkimai nebuvo tokie jau demokratiški, nes jų rezultatą nulėmė ilgalaikis smegenų plovimas, brukant viešaisiais pinigais finansuojamą vieną politikų grupę liaupsinantį ir iš jos kritikų besityčiojantį leidinį. Pamatyti, kad čia tėra viena valdžios partija, užtikrinanti savo nariams ir aktyviems rėmėjams sėkmingą karjerą ir galimybę išlikti užimamose pareigose. Visos kitos tėra arba kelių žmonių sukurtos nieko neveikiančios struktūros, skirtos daugiapartinei sistemai imituoti, arba kone pogrindinės disidentų organizacijos, veikiančios totalaus spaudimo sąlygomis. Spėju, kad teroristinės Islamo Valstybės šalininkai turi daugiau galimybių laisvai veikti Vakarų Europos šalyse, negu liberalai ar konservatoriai mūsų žaviame kurorte.

 Iš viršaus sukurtos nevyriausybinės organizacijos seniai tapo to paties politinės valdžios padaro čiulptuvų tęsiniu. Gaudamos paramą ir instrukcijas, kada reikia sumobilizuoti savo narius politiniams valdančiųjų palaikymo veiksmams, jos sėkmingai sugeba imituoti buvimą anapus politikos ir savarankišką veikimą.

 Jeigu vieną rytą to viską kontroliuojančio padaro paslaptingu būdu nebeliktų, šita sistema strigtų, nes jos elementai nepratę patys priiminėti sprendimus ir veikti autonomiškai. Pavienių Matricos pakibimų matome jau dabar, kai be nurodymo iš viršaus nebėra kam atsakyti, kodėl neveikia keltuvai arba tarybos posėdžių protokolai skiriasi nuo garso įrašų. 2016 metais jų neišvengiamai bus gerokai daugiau, nes pavienės totalinės kontrolės grandinės grandys pradeda abejoti jos galimybėmis išlikti.

2015 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Kam verkiant reikia popierinių „laikų“?

Šią savaitę mūsų šalyje vyko įspėjamasis nacionalinis švietimo šakos streikas. Gruodžio 8 d. jame dalyvavo apie 300 šalies ugdymo įstaigų. Ar girdėjote, kad bent vienas Druskininkų pedagogas būtų prie jo prisidėjęs?

Aš irgi negirdėjau.

Nes čia visi sotūs, laimingi ir uždirba daugiau, negu drįsta pasvajoti.

Be to, neturi laiko tokiems niekams, nes laisvu nuo mokytojavimo laiku pasirašinėja kolektyvinį lojalumo Druskininkų šeimininkui raštą. Tą patį, kuris šią savaitę buvo nešiojamas po visas kurorto įmones ir įstaigas, agitatoriai beldėsi į gyventojų namus ir įdėmiai stebėjo, kas atsisako pasirašyti.
Jeigu darbdavys, neduok Dieve, tokių agitatorių užkluptas, neturi laiko įsipareigoti surinkti visų iki vieno savo darbuotojų parašų, tai akivaizdus požymis, kad jis palaiko ne Nekaltai Purvais Apipiltąjį, o piktuosius pylėjus iš opozicijos. Ar toks nelojalumas visagalei vietinei valdžiai gali būti kada nors užmirštas?

Ar galės tas, kas sunkią valandą, kai aplinkui šmirinėja Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai ir KK2 juokdariai su kameromis, viešai neparodyti savo ištikimybės, stovėjti nuošalėje, paskui, kai visa tai pasibaigs, lyg niekur nieko gyventi šiame mieste toliau, rasti darbą ar kurti kažkokį verslą?
Na jau ne. Nesitikėkite, kad pavyks tyliai kampe išlaukti tyrimų pabaigos ir nedalyvauti politikoje.
Parašų rinkėjai privers jus apsispręsti čia ir dabar. Atnaujinti ištikimybės įžadus arba šventvagiškai atsižadėti Tiek Miestui Gero Padariusiojo.

Kadangi anas nesinaudoja „Facebook“, tai jam verkiant reikia popierinių „laikų“ - kuo greičiau ir kuo daugiau. Reikia ištikimųjų sąrašo, moralinio palaikymo.

Nes, neduok Dieve, ims ir nepakels šitos baisios naštos, nusispjaus ir išeis, palikęs savuosius tarsi neapsiplunksnavusius paukščiukus lizde, kai aplink siaučia plėšrūs semeškos ir tiesia kaklius privatizuoti visą pramogų pasaulį trokštantys liberalai.

Todėl dabar mobilizuojami visi, kas gali kuo nors prisidėti: rinkti parašus, rašyti komentarus naujienų portaluose, skleisti gandus. Nuo „frezuotojų gamyklose“ iki mūsų vienmandatėje apygardoje išrinktos Seimo narės, anądien parašiusios, jog negali tylėti, kai „peržengtos visos padorumo ribos“.

„Kodėl leidžiama kai kuriems žurnalistams brutaliai žeminti žmogų? Toks jausmas, kad tai taikliai sumanytas voratinklis veikliems asmenims sugniuždyti, o visus kitus įbauginti. Kas gali būti jo sumanytojas?“- spėlioja Seimo narė užuot susirūpinusi, kad jos vadovaujamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesugeba laiku užbaigti visai šaliai svarbaus Darbo kodekso projekto svarstymų.

Štai ką reiškia patikėti tokias atsakingas pareigas parlamentinio darbo patirties neturinčiai poniai iš provincijos vien už tai, kad yra įtakingo partijos vicepirmininko pagalbininkė. Pirmas rimtas darbas, kurį jos vadovaujamam komitetui teko nuveikti, ir jau nesusitvarko. Tik ar jos rinkėjai supras, kad Seimo nario darbas - tai ne tik šakočių ir padėkų dalinimas bendruomenių šventėse?

Kai kas nors iš kitų miestų bei rajonų gyventojų paklausia, ar šita ponia ne mano gyvenamoje vienmandatėje apygardoje išrinkta, tai apsimetu, kad nežinau, gal kažkur Vilniaus rajone ar Šalčininkuose... Nes nejauku prisipažinti.

Čia ne kokia nors politinė agitacija - čia tai, kas vadinama svetima gėda. Kai matote žmogų, darantį kažką apgailėtino, bet nesuvokiantį savo veiksmų, ir jaučiate tą gėdą, kurios jis nesugeba pajusti. Dzūkai pasakytų: sarmata.

Negi mes jau visai nesugebame atskirti saldaus meilikavimo nuo empatijos, piktnaudžiavimo valdžios galiomis nuo viešojo intereso atstovavimo, o laisvo kritiškos nuomonės reiškimo nuo purvo pylimo? Kas mums nutiko, kad visą Lietuvą stebinantys Druskininkų skandalai „paprastu žmogumi“, save vadinančiam druskininkiečiu, atrodo tik kažkoks nesusipratimas, kuris greitai pasibaigs ir vėl viskas nurims.

Nepasibaigs, kol visi vagys, kokie jie bebūtų įtakingi, nebus susodinti. Net jeigu jūs to ir nenorite, jūsų niekas neklaus ir jokie parašai nepakeis objektyvios tikrovės, kad visoje Lietuvoje galiojantys įstatymai bei etikos normos privalo galioti ir čia.