2015 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Kam verkiant reikia popierinių „laikų“?

Šią savaitę mūsų šalyje vyko įspėjamasis nacionalinis švietimo šakos streikas. Gruodžio 8 d. jame dalyvavo apie 300 šalies ugdymo įstaigų. Ar girdėjote, kad bent vienas Druskininkų pedagogas būtų prie jo prisidėjęs?

Aš irgi negirdėjau.

Nes čia visi sotūs, laimingi ir uždirba daugiau, negu drįsta pasvajoti.

Be to, neturi laiko tokiems niekams, nes laisvu nuo mokytojavimo laiku pasirašinėja kolektyvinį lojalumo Druskininkų šeimininkui raštą. Tą patį, kuris šią savaitę buvo nešiojamas po visas kurorto įmones ir įstaigas, agitatoriai beldėsi į gyventojų namus ir įdėmiai stebėjo, kas atsisako pasirašyti.
Jeigu darbdavys, neduok Dieve, tokių agitatorių užkluptas, neturi laiko įsipareigoti surinkti visų iki vieno savo darbuotojų parašų, tai akivaizdus požymis, kad jis palaiko ne Nekaltai Purvais Apipiltąjį, o piktuosius pylėjus iš opozicijos. Ar toks nelojalumas visagalei vietinei valdžiai gali būti kada nors užmirštas?

Ar galės tas, kas sunkią valandą, kai aplinkui šmirinėja Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai ir KK2 juokdariai su kameromis, viešai neparodyti savo ištikimybės, stovėjti nuošalėje, paskui, kai visa tai pasibaigs, lyg niekur nieko gyventi šiame mieste toliau, rasti darbą ar kurti kažkokį verslą?
Na jau ne. Nesitikėkite, kad pavyks tyliai kampe išlaukti tyrimų pabaigos ir nedalyvauti politikoje.
Parašų rinkėjai privers jus apsispręsti čia ir dabar. Atnaujinti ištikimybės įžadus arba šventvagiškai atsižadėti Tiek Miestui Gero Padariusiojo.

Kadangi anas nesinaudoja „Facebook“, tai jam verkiant reikia popierinių „laikų“ - kuo greičiau ir kuo daugiau. Reikia ištikimųjų sąrašo, moralinio palaikymo.

Nes, neduok Dieve, ims ir nepakels šitos baisios naštos, nusispjaus ir išeis, palikęs savuosius tarsi neapsiplunksnavusius paukščiukus lizde, kai aplink siaučia plėšrūs semeškos ir tiesia kaklius privatizuoti visą pramogų pasaulį trokštantys liberalai.

Todėl dabar mobilizuojami visi, kas gali kuo nors prisidėti: rinkti parašus, rašyti komentarus naujienų portaluose, skleisti gandus. Nuo „frezuotojų gamyklose“ iki mūsų vienmandatėje apygardoje išrinktos Seimo narės, anądien parašiusios, jog negali tylėti, kai „peržengtos visos padorumo ribos“.

„Kodėl leidžiama kai kuriems žurnalistams brutaliai žeminti žmogų? Toks jausmas, kad tai taikliai sumanytas voratinklis veikliems asmenims sugniuždyti, o visus kitus įbauginti. Kas gali būti jo sumanytojas?“- spėlioja Seimo narė užuot susirūpinusi, kad jos vadovaujamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesugeba laiku užbaigti visai šaliai svarbaus Darbo kodekso projekto svarstymų.

Štai ką reiškia patikėti tokias atsakingas pareigas parlamentinio darbo patirties neturinčiai poniai iš provincijos vien už tai, kad yra įtakingo partijos vicepirmininko pagalbininkė. Pirmas rimtas darbas, kurį jos vadovaujamam komitetui teko nuveikti, ir jau nesusitvarko. Tik ar jos rinkėjai supras, kad Seimo nario darbas - tai ne tik šakočių ir padėkų dalinimas bendruomenių šventėse?

Kai kas nors iš kitų miestų bei rajonų gyventojų paklausia, ar šita ponia ne mano gyvenamoje vienmandatėje apygardoje išrinkta, tai apsimetu, kad nežinau, gal kažkur Vilniaus rajone ar Šalčininkuose... Nes nejauku prisipažinti.

Čia ne kokia nors politinė agitacija - čia tai, kas vadinama svetima gėda. Kai matote žmogų, darantį kažką apgailėtino, bet nesuvokiantį savo veiksmų, ir jaučiate tą gėdą, kurios jis nesugeba pajusti. Dzūkai pasakytų: sarmata.

Negi mes jau visai nesugebame atskirti saldaus meilikavimo nuo empatijos, piktnaudžiavimo valdžios galiomis nuo viešojo intereso atstovavimo, o laisvo kritiškos nuomonės reiškimo nuo purvo pylimo? Kas mums nutiko, kad visą Lietuvą stebinantys Druskininkų skandalai „paprastu žmogumi“, save vadinančiam druskininkiečiu, atrodo tik kažkoks nesusipratimas, kuris greitai pasibaigs ir vėl viskas nurims.

Nepasibaigs, kol visi vagys, kokie jie bebūtų įtakingi, nebus susodinti. Net jeigu jūs to ir nenorite, jūsų niekas neklaus ir jokie parašai nepakeis objektyvios tikrovės, kad visoje Lietuvoje galiojantys įstatymai bei etikos normos privalo galioti ir čia.