2014 m. balandžio 10 d., ketvirtadienis

Kodėl neskaitome sutarčių su elektros, vandens ir dujų tiekėjais?

„Prasidėjo!”- antradienį pranešė man televizijos laidas apie ateivius iš kosmoso ir neišvengiamą žmonijos žūtį reguliariai žiūrintis skaitytojas.
Pirmiausiai pamaniau, kad jis čia apie Prezidento rinkimų kampanijos pradžią šneka, bet pamatęs, į kokį apokaliptinį chaosą paniro Druskininkų kurortas, netikėtai dingus elektros srovei, supratau, kokia trapi mūsų civilizacija.

Neabejoju, kad LESTO technikai kuo nuoširdžiausiai stengėsi greičiau nustatyti gedimo priežastis, bet pats krizės valdymas, kalbintų druskininkiečių ir kurorto svečių nuomone, buvo apgailėtinas. Kai prie mano dukros poilsinės sodybos Burokaraisčio miške vėtros išverstas medis užvirsta ant laidų, gaunu iš LESTO SMS žinutę, kurioje pranešama apie gedimą ir informuojama, kada jį tikimasi likviduoti. Šį kartą nebuvo ne tik žinučių, bet ir skambinantiesiems trumpaisiais numeriais, jei tik jie sulaukdavo, kol atsilaisvins galinti su jais šnekėti operatorė, nepavyko sužinoti, kas nutiko.

Sanatorijų, gydyklų ir SPA centrų darbuotojai, suguldę poilsiautojus į purvo vonias ir pradėję visokius įmantrius masažus, dingus elektros srovei, nežinojo, ar palaukti kelias minutes tamsoje, kol ji atsiras, ar iškart viską nutraukti ir išvesti žmones iš tamsoje paskendusių patalpų. Galime tik pasidžiaugti, kad dauguma jų laiku susiorientavo, sugebėjo nuraminti išsigandusius svečius, kad čia ne karas ir ne Pasaulio pabaiga prasidėjo, prižadėti jiems kompensuoti neturtinę žalą už patirtą stresą.

Jei labai toli nenukišote savo sudarytos LESTO sutarties, tai paieškokite ten skyriaus apie įmonės atsakomybę už jūsų patirtus nuostolius dingus elektros srovei. Radote? Man taip pat nepavyko. Sužinojau, kad aš pats, kai nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas, privalau „imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo”. LESTO įsipareigojimų prirašyta maždaug tris kartus mažiau, negu kliento. Įmonė privalo tik iš anksto įspėti apie numatomus planinius srovės atjungimus ir tarifų pasikeitimus.

Sutarčių su elektros, vandens ir dujų tiekėjais dažniausiai nė neskaitome, pakeisti bent žodį jose negali nė viena pasirašanti šalis. Pasirašai arba ne. Sudarydamas telekomunikacijų paslaugų sutartį, bent jau galiu nueiti pas kitą operatorių, o elektros laido iš Lenkijos neatsitempsiu. Didžiausios Druskininkų sanatorijos prieš monopolistą yra tokia pat silpnesnioji sutarties šalis, neturinti galimybių pasiderėti, kaip ir nutriušusiame bendrabučio kambarėlyje gyvenanti pensininkė. Ir kokie geranoriški žmonės bedirbtų klientų aptarnavimo skyriuje, jie negalės pakoreguoti sutarties pagal kliento pageidavimus.

Vos tik mes savo kurorte sulaukėme elektros, šalyje prasidėjo Prezidento rinkimų agitacinė kampanija. Todėl dykai nė vieno iš 7 kandidatų neliaupsinsiu ir nė iš vieno nesityčiosiu. Bet tai nereiškia, kad privalau jų išvis neminėti, tarsi būtų mirę, neskaityti ir nekomentuoti jų siuntinėjamų elektroniniu paštu bei per socialinius tinklus žinučių.
„Verslas neturi būti užsienio politikos įkaitas, o praeities šešėliai – trukdyti kurti ateities,”- rašoma kandidato Zigmanto Balčyčio atsiųstoje „Lietuvos tikslų deklaracijoje”. Ar čia tik aš vienas įžiūriu sušvelnintą ir pasaldintą viešųjų ryšių specialistų kaikarizmo formą?

Naglis Puteikis skelbia pasižadėjęs nedėvėti kaklaraiščio, kol „vienas iš kandidatų štabų neatšauks susitarimo DELFI, BNS ir LRT trinti vieno kandidato pavardę iš apklausų lentelių.” Gal nereikėjo iškart taip žiauriai? Juk galėjo pradėti bado akciją arba pagrasinti susideginti Žemės gynėjų kepsninėje prie Seimo. Ponas Puteikis apklausose tikriausiai pakliūva į kategoriją „Kiti - 0,0... proc.”, todėl jo ir nemini. Kadangi „Facebooke” jis skelbia, kad yra „Antrosios Lietuvos” kandidatas, tai gal turėtų rinkimų kampanijos metu viešumoje rodytis ne tik be kaklaraiščio, bet ir su trijuosčiais treningais bei guminėmis šlepetėmis?

Pirmadienį LRT laidoje „Teisė žinoti” susirinkę beveik visi kandidatai – Zigmantas Balčytis, Naglis Puteikis, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis ir Artūras Zuokas – apie Ukrainos krizę pašnekėjo taip, kad nesusitvardžiau ir interneto socialiniuose tinkluose parašiau: „Jei mane kas priverstų rinktis tik iš šitos kompanijos, tai balsuočiau už laidos vedėją Ritą Miliūtę”.


Pas mus, Druskininkuose, savaitgalį vyks narcizų šventė, tai jau dabar perskaičiau „Vikipedijoje”, kad narcisizmas – „asmens charakterio savybė, kuriai būdingas savo reikšmės pervertinimas ir didelis noras, kad juo būtų žavimasi”.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą