2012 m. rugpjūčio 16 d., ketvirtadienis

Apie vamzdį, dėdę ir merą, kuris čia niekuo dėtas


Kuo arčiau rinkimai, tuo mažiau norisi reikšti nuomonę politinėmis temomis, o už kiekvieno įvykio pradedu įžvelgti paslėptą politinę reklamą. Panašiai ne vienas komentatorius bandė interpretuoti ir vieną po kito viešojoje erdvėje pasipylusius pranešimus apie pradėtą Druskininkų mero Ričardo Malinausko veiksmų tyrimą Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje. Bet mūsų meras į Seimą nekandidatuoja ir netgi atkakliai neigia užuominas, kad socialdemokratų sėkmės atveju jam galėtų būti patikėta vadovauti Vyriausybei. Juolab VTEK pirmininkas Remigijus Rekerta atsistatydina, o iš likusių keturių jos narių viena yra deleguota Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento – to paties R.Malinausko. 

Neketinau šio įvykio kaip nors komentuoti, nes pažeidimas nenusišalinant nuo alkoholio licencijų suteikimo klausimo svarstymo, mano nuomone, yra procedūrinis ir mažareikšmis. Bet tą pačią savaitę Seimo narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į STT, prašydamas išsiaiškinti, ar Druskininkų meras Ričardas Malinauskas nepiktnaudžiauja savo įgaliojimais, kai buvo nugriauta Antano Balkės skulptūra „Legenda“ su fontanu Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skvere, Druskininkuose. Tai jau rimčiau, bet nieko naujo – apie tą skulptūros nugriovimą „Druskininkų naujienos” rašė prieš mėnesį. Gerai jau gerai, patikėsiu, kad STT pareigūnai provincijos laikraščių neskaito ir, kol Seimo nariai į kokį viešai žinomą faktą pirštu nepabaksnoja, tyrimų nepradeda. Nė nebandysiu sieti to nepastabumo su dažnu STT vadovo Žimanto Pacevičiaus lankymusi Druskininkų elito šventėse. 

Nelaimė viena nevaikšto, ypač politikoje. Kol politinį žmogų lydi sėkmė, visa aplinka tiki jo neklystamumu ir joks kompromatas nelimpa nei rinkimų agitacijos, nei kitu metu. Druskininkų merą jau ilgiau kaip dešimtmetį lydi vien liaupsės nacionalinėje ir vietinėje žiniasklaidoje, o visus rinkimus jo vadovaujamas kandidatų sąrašas laimi triuškinama persvara. Pakanka parodyti kurorto svečiui ar į Druskininkus trumpam komandiruotam žurnalistui naujus viešbučius ir SPA centrus, pramogų parkus bei slidinėjimo trasas ir į mūsų merą jie jau žvelgia susižavėjimu spindinčiomis akimis. Tokį ilgą laiką liaupsinamas neatsilaikytų nė šventasis, o paprastas žmogus, kažkada atėjęs į politiką iš verslo, anksčiau ar vėliau neišvengiamai patiki savo neklystamumu. Tada visi, bandantieji išsakyti bent truputį kitokią nuomonę, jau tampa nebe diskusijos dalyviais, o priešais. Juk pamenate: „Jeigu priešas nepasiduoda, jis sunaikinamas”. Tokių „sunaikintų” ar „sunaikintinų” per dešimtmetį Druskininkuose prisiveisė ne taip jau mažai. Vieni, praradę darbus savivaldybės įstaigose, verslus ir viltį čia ką prasmingo nuveikti, tiesiog išvažiavo, bet vienas kitas vis dėlto pasiliko ir bando priešintis, jų nuomone, autoritarizmo įsigalėjimui. Ar bent jau įdėmiai stebi mero veiksmus ir laukia, kada jis suklys. 

Kaip tik šią savaitę, Druskininkuose dar nenutilus šurmuliui dėl anų dviejų pradedamų tyrimų, man pakliuvo į rankas gerokai įdomesnis dokumentas. Tarkime, kad tokie beveik rudeniniai vėjai atpūtė... Rugpjūčio 8 d. LR Seimo Antikorupcijos komisija, vadovaujama Ligito Kernagio, rašo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui Žimantui Pacevičiui, prašydama įvertinti, ar Druskininkų savivaldybės meras R.Malinauskas „neatliko veikos, už kurią yra numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą”. Už ką, kaip, kodėl? Vienu sakiniu L.Kernagio raštą lydinčių dokumentų atpasakoti nepavyktų, bet pabandysiu glaustai ir supaprastintai nusakyti visą istoriją. 


Seniai, labai seniai, dar aname amžiuje Druskininkų kurorto, kaip ir daugelio Lietuvos miestų daugiabučiai namai buvo šildomi šilumos tinklų įmonėje kūrenamu mazutu. Ką tik atėjęs į valdžią R.Malinauskas pažadėjo druskininkiečiams pigesnę šilumą, kuri bus gaminama iš dujų, gaunamų specialiai iš Baltarusijos į Druskininkus tiesiamu dujotiekiu. Visi pamename kaip jis, drauge su tuomet dar gyvu ir energingu A.M.Brazausku, uždegė simbolinį dujų fakelą. Tik dujos jam buvo patiektos iš baliono, nes veikti dujotiekis pradėjo gerokai vėliau. 2003 m. Druskininkų šilumos ūkis buvo išnuomotas „Dalkia” koncerno bendrovei „Litesko”, kuri iki šiol jį tebevaldo, gamindama šilumą iš brangiausių Lietuvoje dujų. Brangiausios jos yra todėl, kad abipus sienos, vaizdžiai tariant, ant vamzdžio tupi keletas tarpininkų, o pats vamzdis priklauso UAB „Intergas”. O jau tos bendrovės vienas iš akcininkų yra UAB „Dolaurus”, kuriai, pasak skundo autorių „kurį laiką vadovavo Druskininkų mero R.Malinausko dėdė iš mamos pusės Gintautas Miliauskas”. Mamos brolis, kitaip sakant. Tas faktas ar sutapimas gal ir nebūtų išaiškėjęs, jeigu Druskininkų meras panašiu laikotarpiu nebūtų, vėlgi pasak skundo autorių, „visapusiškai priešinęsis biokuro katilo statybai”.

Savo akimis nemačiau, kaip tas priešinimasis pasireiškė, bet prieš akis akivaizdūs faktai – kaimyniniai Lazdijai ir Varėna šilumą gamina iš biokuro, o Druskininkai tebedegina tas ypatingai brangias dujas. Sako, gal 2013 m. ir Druskininkai jau turės biokuro katilą. Nė nebandau tai sieti su faktu, kad dėdės ant vamzdžio jau nebėra, o meras išvis čia niekuo dėtas, nes investicijų į „Litesko” katilinę projektą birželio 27 d. suderino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Senokai buvau sutikęs merą, tai nebuvo progos paklausti, ar neturi kito dėdės, kuris prekiautų biokuru. Bet STT būtinai paklaus. Juk negalėtų Ž.Pacevičiui kažkokie ten gal truputį draugiški santykiai su meru sutrukdyti atlikti pareigą Tėvynei. Ypač, kai L.Kernagis atsakymo laukia.