 |
| Jeigu artimiausiu metu lankysitės Druskininkuose, nepraleiskite progos pamatyti asilą už tvoros |
Laisvosios rinkos institutas šią savaitę paskelbė savo
sudarytus Lietuvos savivaldybių reitingus. Druskininkų savivaldybė užėmė 4
vietą tarp rajonų savivaldybių, nusileidusi tik Kauno, Klaipėdos ir Plungės
rajonams. Kaip pasityčiojimas skamba teiginys išplatintame pranešime, kad
„tyrimas vertina, kiek savivaldybėse yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė,
t. y. laisvė imtis veiklos ir rinktis paslaugas ir jų tiekėją. Taip pat – kaip
efektyviai panaudojami iš mokesčių surinkti pinigai“, prisiminus, kaip
druskininkiečiams brukama už jų pinigus atspausdinta valdančiosios partijos
politinė reklama. O apie „ekonominę laisvę“ geriausiai galėtų papasakoti
turistus laiveliu plukdantis Nemuno upe verslininkas, bendrovės „Halsas“
vadovas Vidmantas Malinauskas, nuo 2007 metų kovojantis su spendžiamomis jo
verslui kliūtimis.
Reitingų sudarinėtojai tokių iš pirmo žvilgsnio pavienių
atvejų nevertina, bet žvelgia į bendresnius skaičius, apklausų duomenis, o ten
atrodom beveik taip pat gražiai, kaip ir, pavyzdžiui, Garliava (Kauno r.). Tik
iš tų tariamai pavienių atvejų ir susideda visas gyvenimas, o jame ta ekonominė
laisvė virsta savo pačios parodija, nes galioja vis siauresniam patvaldžio
draugų bei draugų draugų ratui.
„Druskininkai, o tiksliau – dabartinis miesto meras
socialdemokratas Ričardas Malinauskas, yra gyvas pavyzdys tos senosios,
priešmirtinėje agonijoje tebetrūkčiojančios, komunistinės nomenklatūros,“-
parašė pirmadienį naujienų portale 15min.lt Seimo narė ir Šešėlinės vyriausybės
krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Vardindama Druskininkuose
užfiksuotus rinkimų įstatymų pažeidimus, ji teigia, kad „...be socialdemokratų
partijos vadovybės žinios bei palaiminimo R.Malinauskas nedrįstų elgtis taip
įžūliai. Tad visa atsakomybė dėl rinkimų kampanijos įstatymo pažeidimų krenta
ant Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos partijos pečių“.
Kai Premjeras nevykusiai bandė apsimesti, kad per savo
akinius neįžiūri to, ką išdarinėja Druskininkuose jo pavaduotojas partijoje,
maniau, kad tai kažkokia ypatinga europietiškai socialdemokratijai būdinga
naivumo atmaina. Bet kai pirmadienį išgirdau, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba
pradėjo tyrimą dėl galimo paties A.Butkevičiaus ir buvusio Sveikatos
viceministro Gedimino Černiausko piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, būtų
keista nepaspėlioti, ar tas naivumas nėra tik gražiai suvaidintas. O kai tas
pats A.Butkevičius, vos spėjęs atsakyti į žurnalistų klausimus apie STT pradėtą
tyrimą, nuskuba Vyriausybės rūmuose dalinti apdovanojimų „už veiksmingas
antikorupcines iniciatyvas“, tai jau nė juokas nebeima.
Užtat gerai pasilinksminau, kai socialinio tinklo „Facebook“
administracija užblokavo mano profilį dėl nežinomų pokštininkų skundų atakos,
neva ten naudoju netikrus vardą ir pavardę. Kadangi tai jau anksčiau buvo
nutikę Algiui Ramanauskui, Andriui Užkalniui, Remigijui Šimašiui ir dar keliems
aktyviai besireiškiantiems viešiems asmenims, tai tikėjausi kažko panašaus. Juk
vos prieš kelias dienas erzinau poną Andrių paskelbdamas internete užuojautą dėl
jo profilio skaitmeninės mirties. O dabar jau manęs smalsuoliai klausinėjo,
kaip atrodo skaitmeninis pomirtinis gyvenimas. Sakiau, kad labai panašiai į
filmus apie vaiduoklius, kai jūs miręs vaikščiojate tomis pačiomis gatvėmis,
gyvenimas vyksta toliau, bet nieko jau nebegalite pasakyti ar padaryti
gyviesiems. Nei palaikinsi vaikystės draugo žmonos iškirptės, nei užblokuosi
bjauraus kremlinio trolio. Kelis kartus žiūrėjau į veidrodį ar dar matosi mano
atspindys, o kai prekybos centre stambi tetulė visu svoriu užmynė ant kojos,
patikėjau, kad manęs tikrai nėra. Tik vaikščioti kiaurai per sienas nespėjau
išmokti, kol mano „Facebook“ paskyra prisikėlė.
Tai ką, jau manėt, kad ramiai sau gyvensite be mano katukų
nuotraukų? Neišdegs! Sugrįžau.
Pamatę, kad kitiems prisikėlimas užtruko kelias dienas, o aš
atgijau po kelių valandų, draugai klausinėjo, kaip pavyko tai padaryti.
Pajuokavau, kad paskambinau Markui Zuckerbergui, aprėkiau, išvadinau piemeniu
ir kaip mat atblokavo... Nes būtent taip įpratę elgtis kai kurie sau svarbūs
druskininkiečiai.
Gyvename juk ne pagal reitingus, o kaip tame anekdote apie
Rabinovičių, kuris, prasidėjus carinėje Rusijoje žydų pogromams, tikėjosi, kad jo niekas
nelies, nes pagal pasą (rus. po pasportu) jis rusas. Į ką žmona Sara atsakė,
kad muš ne pagal/per pasą, o pagal/per snukį (ne po pasportu, a po morde rus.).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą