2015 m. sausio 23 d., penktadienis

Ar Druskininkų kalnų keltuvas išgelbės baltąsias meškas?

Patinka man tokia žiema, kai žengiant pro namų duris nebūtina prisirengti tarsi į arktinę ekspediciją, rytais nereikia spėlioti ar užsives automobilis, o mano katinai savo noru išeina pasivaikščioti į kiemą. O jeigu ir atšąla bei iškrenta sniegas, tai po kelių dienų jį ištirpdo atslinkęs atlydys. Klimatologai kalba, kad tokios žiemos mūsų krašte taps įprastu reiškiniu. Nesusipratimai prasideda, kai nesuvokiame skirtumo tarp klimato ir orų, todėl per kiekvieną trumpalaikį atšalimą imame abejoti globalios klimato kaitos teorija pirštu rodydami į apšerkšnijusius langus ir ledu užtrauktus ežerus.

Kartais skaitytojai ir mane klaidingai supranta, paskaitę vieną kitą straipsnį arba įrašą interneto socialiniuose tinkluose. Globalios klimato kaitos aš niekada neneigiau ir neketinu jos neigti. Nes norėdami tai daryti, privalėtumėm bent jau turėti kažkokį tos srities išsilavinimą. Šiuo metu nei aš, nei dauguma iš jūsų, mieli skaitytojai, negalime patikrinti, ar mokslininkai, teigiantys, jog mūsų planeta šyla, sako mums tiesą. Belieka patikėti jų sąžiningumu. Arba netikėti, jeigu esate sąmokslo teorijų gerbėjas.

Taigi, pasaulis šyla, ir mums būtina žinoti, kokių pokyčių sulauksime artimiausioje ir ne tokioje artimoje ateityje. Žiniasklaida, deja, dažniausiai mus gąsdina katastrofomis, skelbia didžiausius įmanomus jūros lygio pakilimo skaičius ir graudina ant atskilusių yrančio Arkties ledo liūdinčių baltųjų meškų nuotraukomis. Meškutės, žinoma, gaila, kaip ir vandens semiamų Bangladešo lūšnynuose gyvenančių vaikų, bet kalbėkime apie mus. Ką mums reiškia vidutinės metinės oro temperatūros padidėjimas keliais laipsniais?

Europos Komisijos sudaryta darbo grupė jau bene prieš dešimtmetį surašė numatomas klimato kaitos pasekmes Europos šalims. Puikiai pamenu, kad ten buvo paminėta, kad Skandinavijos ir Baltijos šalių BVP, atmetus visas neigiamas pasekmes, dėl globalinio atšilimo didės nuo 3 iki 5 procentų. Mažiau išleisime pinigų būstų šildymui ir gatvių valymui nuo sniego, pailgėjus augalų vegetacijos periodui daugiau uždirbs mūsų žemdirbiai, ilgesnė vasara leis daugiau uždirbti turizmo verslui.

Dabar tos išvados labai retai prisimenamos, nes jų prisiskaitę Šiaurės Europos žmonės užduoda sau paprastą klausimą: kurių galų mes turime mokėti milijardus eurų už visas anglies dvideginio išmetimą mažinančias priemones, kurios galėtų kažkiek sulėtinti klimato šiltėjimą, jeigu tas šiltėjimas mums naudingas? Solidarumas su Afrikos bei Azijos gyventojais, kuriems ten gali tapti kiek per karšta, žinoma, yra gražus krikščioniškas jausmas, bet ar dėl to įkeisite bankui savo namus, grimsite iki ausų į skolas, kad savo dešimties metų dyzelinį automobilį iškeistumėte į aplinkai draugiškesnį elektromobilį? Man tai žmona neleistų. O kai taip elgiasi mūsų valstybės, didindamos mūsų visų bendrą skolą ir taškydamos pinigus klimato kaitos mažinimui?

Juolab, kad ne vienas Klimato kaitos mažinimo programos finansuojamas projektas mažų mažiausiai kelia abejonių. Ne man, o rimtiems ekologams.

Kadangi kitų pavyzdžių dabar neprisiminsiu, teks vėl paminėti Druskininkų kalnų keltuvo projektą. Vengdamas kokios nors politinės reklamos arba agitacijos pirštais nerodysiu, kas tą projektą sugalvojo ir paskutinėmis dienomis dirbantiems anos kadencijos Aplinkos ministerijos vadovams pakišo pasirašyti. Kurį laiką buvęs tik popierių kilnojimo stadijoje, tas projektas jau pradėtas įgyvendinti kertant medžius būsimų keltuvo atramų vietose. Štai kur ekoveidmainystės viršūnė!
„Druskininkų keltuvo tikslas – tapti dar vienu traukos centru. Tai visiems aišku. Ir tame nėra nieko bloga. Bet tai – verslo, ne aplinkosaugos projektas. Kai tam naudojamos aplinkosaugai skirtos lėšos rodo, kad Aplinkos ministerija akivaizdžiai nebeatskiria, kas yra jos funkcijos,“- naujienų portale „Delfi.lt“ rašė aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus.


Vis dėlto, jei keltuvas nemažins taršos, gautas lėšas teks grąžinti – pareiškėjas (Druskininkų savivaldybė) turės jas grąžinti ministerijai, o ši – taršos leidimų pirkėjui. Juokingiausia, kad tai gali tekti daryti jau kitos kadencijos Druskininkų savivaldybei. Tai yra, gali taip nutikti, kad problemą teks spręsti tiems, kas dabar ne kartą viešai abejojo projekto sąžiningumu. Įrodinėti, kad keltuvas išgelbėjo baltąsias meškas, arba atimti pinigus iš miesto vaikų darželių ir mokyklų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą