Patinka man tokia žiema, kai žengiant pro namų duris
nebūtina prisirengti tarsi į arktinę ekspediciją, rytais nereikia spėlioti ar
užsives automobilis, o mano katinai savo noru išeina pasivaikščioti į kiemą. O
jeigu ir atšąla bei iškrenta sniegas, tai po kelių dienų jį ištirpdo atslinkęs
atlydys. Klimatologai kalba, kad tokios žiemos mūsų krašte taps įprastu
reiškiniu. Nesusipratimai prasideda, kai nesuvokiame skirtumo tarp klimato ir
orų, todėl per kiekvieną trumpalaikį atšalimą imame abejoti globalios klimato
kaitos teorija pirštu rodydami į apšerkšnijusius langus ir ledu užtrauktus
ežerus.
Kartais skaitytojai ir mane klaidingai supranta, paskaitę
vieną kitą straipsnį arba įrašą interneto socialiniuose tinkluose. Globalios
klimato kaitos aš niekada neneigiau ir neketinu jos neigti. Nes norėdami tai
daryti, privalėtumėm bent jau turėti kažkokį tos srities išsilavinimą. Šiuo
metu nei aš, nei dauguma iš jūsų, mieli skaitytojai, negalime patikrinti, ar
mokslininkai, teigiantys, jog mūsų planeta šyla, sako mums tiesą. Belieka
patikėti jų sąžiningumu. Arba netikėti, jeigu esate sąmokslo teorijų gerbėjas.
Taigi, pasaulis šyla, ir mums būtina žinoti, kokių pokyčių
sulauksime artimiausioje ir ne tokioje artimoje ateityje. Žiniasklaida, deja,
dažniausiai mus gąsdina katastrofomis, skelbia didžiausius įmanomus jūros lygio
pakilimo skaičius ir graudina ant atskilusių yrančio Arkties ledo liūdinčių
baltųjų meškų nuotraukomis. Meškutės, žinoma, gaila, kaip ir vandens semiamų
Bangladešo lūšnynuose gyvenančių vaikų, bet kalbėkime apie mus. Ką mums reiškia
vidutinės metinės oro temperatūros padidėjimas keliais laipsniais?
Europos Komisijos sudaryta darbo grupė jau bene prieš
dešimtmetį surašė numatomas klimato kaitos pasekmes Europos šalims. Puikiai
pamenu, kad ten buvo paminėta, kad Skandinavijos ir Baltijos šalių BVP, atmetus
visas neigiamas pasekmes, dėl globalinio atšilimo didės nuo 3 iki 5 procentų.
Mažiau išleisime pinigų būstų šildymui ir gatvių valymui nuo sniego, pailgėjus
augalų vegetacijos periodui daugiau uždirbs mūsų žemdirbiai, ilgesnė vasara
leis daugiau uždirbti turizmo verslui.
Dabar tos išvados labai retai prisimenamos, nes jų
prisiskaitę Šiaurės Europos žmonės užduoda sau paprastą klausimą: kurių galų
mes turime mokėti milijardus eurų už visas anglies dvideginio išmetimą
mažinančias priemones, kurios galėtų kažkiek sulėtinti klimato šiltėjimą, jeigu
tas šiltėjimas mums naudingas? Solidarumas su Afrikos bei Azijos gyventojais,
kuriems ten gali tapti kiek per karšta, žinoma, yra gražus krikščioniškas
jausmas, bet ar dėl to įkeisite bankui savo namus, grimsite iki ausų į skolas,
kad savo dešimties metų dyzelinį automobilį iškeistumėte į aplinkai
draugiškesnį elektromobilį? Man tai žmona neleistų. O kai taip elgiasi mūsų
valstybės, didindamos mūsų visų bendrą skolą ir taškydamos pinigus klimato
kaitos mažinimui?
Juolab, kad ne vienas Klimato kaitos mažinimo programos
finansuojamas projektas mažų mažiausiai kelia abejonių. Ne man, o rimtiems
ekologams.
Kadangi kitų pavyzdžių dabar neprisiminsiu, teks vėl
paminėti Druskininkų kalnų keltuvo projektą. Vengdamas kokios nors politinės
reklamos arba agitacijos pirštais nerodysiu, kas tą projektą sugalvojo ir
paskutinėmis dienomis dirbantiems anos kadencijos Aplinkos ministerijos
vadovams pakišo pasirašyti. Kurį laiką buvęs tik popierių kilnojimo stadijoje,
tas projektas jau pradėtas įgyvendinti kertant medžius būsimų keltuvo atramų
vietose. Štai kur ekoveidmainystės viršūnė!
„Druskininkų keltuvo tikslas – tapti dar vienu traukos
centru. Tai visiems aišku. Ir tame nėra nieko bloga. Bet tai – verslo, ne
aplinkosaugos projektas. Kai tam naudojamos aplinkosaugai skirtos lėšos rodo,
kad Aplinkos ministerija akivaizdžiai nebeatskiria, kas yra jos funkcijos,“- naujienų
portale „Delfi.lt“ rašė aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus.
Vis dėlto, jei keltuvas nemažins taršos, gautas lėšas teks
grąžinti – pareiškėjas (Druskininkų savivaldybė) turės jas grąžinti
ministerijai, o ši – taršos leidimų pirkėjui. Juokingiausia, kad tai gali tekti
daryti jau kitos kadencijos Druskininkų savivaldybei. Tai yra, gali taip
nutikti, kad problemą teks spręsti tiems, kas dabar ne kartą viešai abejojo
projekto sąžiningumu. Įrodinėti, kad keltuvas išgelbėjo baltąsias meškas, arba
atimti pinigus iš miesto vaikų darželių ir mokyklų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą