2015 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

Nebus per daug

Dienos jau ilgesnės ir kažkaip kitokiu kampu saulė šviečia, kai tik ją pavyksta pamatyti pro rūkus ir žemus debesis, todėl besibaigiančios žiemos nuojauta verčia jaustis visai kitaip negu gruodį ar sausio pradžioje. Smilginis strazdas pro ploną aptirpusio sniego plutą mano sode neskubėdamas išsikapsto pernykštį obuolį ir neveja šalin puotoje sudalyvauti atskubėjusių sviliko bei žaliukės. Tos natūralios lesyklos užteks visiems. Žiemos pradžioje paukščiai tvarkingai sutaršė ant obelų šakų užsilikusius vaisius ir tik dabar ėmėsi nukritusių.

Katinams nusibodo šildytis ant palangės virš radiatoriaus ir visi pasklido po kaimą triukšmingai švęsti artėjančią Šv. Valentino dieną. Kasmet vis mažiau niurzglių viešai piktinasi, kad Įsimylėjėlių šventė kažkaip trukdo Valstybės atkūrimo dienos rimčiai ir didybei. O Užgavėnės ar netrukdo? Ir baikim vieną kartą įsivaizduoti, kad valstybinės šventės privalo būti tokios saldžiarūgščiai graudžios, o jų metu vien apie patirtas kančias valia galvoti. Ir tai nėra joks kritusiųjų už laisvę menkinimas. Dauguma 1918 m. savanorių, pokario rezistentų ir 1990-1991-ųjų kovotojų už laisvę buvo gerokai linksmesni žmonės už tuos nuobodylas, kurie dabar norėtų primesti ašaringąją mūsų naujausių laikų istoriją. 1991-ųjų sausį būtent humoras, sugebėjimas pasišaipyti iš ginkluoto iki dantų priešo ir savęs padėjo nejusti baimės ir nesitraukti. O kokie iš kojų verčiantys anekdotai būdavo pasakojami ilgais vakarais prie laužų barikadomis aptvertoje aikštėje priešais Parlamentą.

Šv. Valentinas kaip tik ir buvo sunkiais laikais gyvenęs vyskupas, gynęs teisę mylėti ir džiaugtis meile tada, kai pasaulietinei valdžiai terūpėjo savo galios stiprinimo reikalai. Ore tvyrantis Įsimylėjėlių dienos erotizmas, Užgavėnių karnavalo šėlsmas ir pasididžiavimas atkurta valstybe, kurioje mums visiems pakaks vietos laisvai reikštis, artėjančio pavasario nuojauta ir savivaldybių rinkimų kampanijos šurmulys – viskas kuo puikiausiai dera.

Gal tik Dzūkijos socialdemokratams ši savaitė buvo tarsi užkeikta. Pirmiausiai paviešintas Alytaus merui Jurgiui Krasnickui priskiriamas pokalbis, kurio žodžių padorioje kompanijoje necituosiu. Tada dar LSDP kandidatas į Lazdijų merus Saulius Petrauskas įkliuvo už vairo be diržo ir buvo aprašytas kandžiosios Vilmos Danauskienės. Negana to, Druskininkų socialdemokratų lyderis, esamas meras ir kandidatas į savo paties postą Ričardas Malinauskas viešuose debatuose tarptautinio koncerno „Lidl“ parduotuves pavadino tvartais, ką jau kitą rytą skaitė ir komentavo visa Lietuva. Estafetę vėl perėmė J.Krasnickas, trečiadienį apie Seimo pirmininkę pasakęs: „Tegu Loreta Graužinienė pasižiūri į veidrodį. Manau, kad išsigąs“.

Krizių valdymo specialistai turėtų gerai išstudijuoti, o gal ir savo srities vadovėliuose aprašyti LSDP vadovybės nesugebėjimą tokiais atvejais bent imituoti sugebėjimą adekvačiai reaguoti. Partijos etikos komisija paskelbia perduodanti J.Krasnicko poelgių vertinimą Alytaus skyriaus etikos komisijai. Ta, susirinkusi po paros, sprendimo nepriima ir grąžina jį it karštą bulvę atgal į Vilnių. O tuo metu pats meras klimpsta vis giliau, svaidosi grasinimais didžiausiam šalies naujienų portalui „Delfi“, tyčiojasi iš Seimo pirmininkės.

Druskininkiečiai puikiai prisimena ne ką sėkmingesnius LSDP etikos komisijos bandymus svarstyti mūsų merą už propagandinio laikraščio leidimą ir užtvertą Ratnyčios upelio pakrantę. Tada taip pat bandyta laimėti laiko, atidedant sprendimų priėmimą, kol šie skandalai bus išnagrinėti visų instancijų teismuose, sąmoningai nutrinant ribą tarp etikos ir teisės.


Kaip tik vasario 10 d. vyko Vyriausiojo administracinio teismo posėdis, kuriame nagrinėtas Druskininkų valdžios laikraščio likimas. Teisėjams prireikė išsireikalauti papildomos medžiagos, todėl gautinio sprendimo sulauksime jau po savivaldybių ir tiesioginių merų rinkimų. Gal taip ir geriau, nes tada ši pernelyg ilgai užsitęsusi skandalinga istorija nebus siejama su rinkimų kampanija ir vertinama jos kontekste. Paskutinėmis savaitėmis prieš rinkimus dabartinei valdančiajai daugumai šis teismo sprendimas būtų jau pernelyg skaudus spyris į paslėpsnius, po kurio ji jau negalėtų atsikelti ir garbingai kautis su varžovais. O įgyvendinti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimą, kai jis bus patvirtintas visų instancijų teismų, vis tiek teks jau naujai kurorto valdžiai. Pavasarį.