2015 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Lazdijų – Druskininkų vienmandatė apygarda jau rezervuota Kristinai Miškinienei

Seimo narė Kristina Miškinienė
Sekmadienio pavakarę aikštelėje prie naujojo Merkinės apžvalgos bokšto vos sutelpa automobiliai. Vieni išvažiuoja, kiti užima jų vietą. Bet tokioje judrioje vietoje niekas nesusiprotėjo pasinaudoti galimybe ką nors parduoti čia atvykstantiems turistams. Jokių suvenyrų, užkandžių, ledų, gėrimų ar mėsainių. Merkiniškiams labiau patinka gauti pašalpas ir laukti, kol pradės dygti grybai.
Tas pats vaizdelis ir prie kito mano retkarčiais aplankomo apžvalgos bokšto, pernai pastatyto prie Snaigyno ežero. Druskininkiečiai jį mato ketvirtadieniais, strimagalviais lėkdami vingiuotu ir siauru keliu Leipalingis – Veisiejai į turgų.

Pavojingiausiose to kelio atkarpose automobilių greitis apribotas iki 70 kilometrų per valandą, bet tų apribojimų niekas nepaiso. Vienas toks skraiduolis aną rudenį sutraiškė į kelią neleistinoje vietoje išėjusį mano katiną ir net nepasivargino nuspirti į griovį, bet paliko gulėti ant asfalto. Ką ten katinas, jeigu ir patys vairuotojai bent po kelis kartus per metus tame kelyje sugeba susidurti kaktomuša arba išsitaškyti į pakelės medžius. Suspėti anksčiau už kaimyną pasimatuoti dėvėtus batus arba išsirinkti gražesnius pomidorų daigus, žinoma, svarbiau už gyvybę. Matyt tiek ta gyvybė ir teverta, jeigu patys ją tik taip vertinate.

Gegužė prasidėjo Bulvių sodinimo diena, kurią socialdemokratai vadina Tarptautine darbo žmonių solidarumo švente ir tradiciškai tądien rengia savo suvažiavimą. Jame buvo keli druskininkietiški akcentai. Pirmiausiai mūsų kurorto meras vėl buvo išrinktas vienu iš 15 partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotojų. Kad tą partinį postą išsaugotų jam nepakako pasigirti putiniškais rinkimų rezultatais savo Autonominėje Druskininkų liaudies respublikoje. Partijos įvaizdžiu susirūpinę socialdemokratai jau iš anksto įtikinėjo užbaigti visą Lietuvą juokinantį bylinėjimąsi su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dėl propagandinio laikraštuko. Žiniasklaida paskubėjo ištriūbyti, kad Ričardas Malinauskas nusileido ir atsiėmė ieškinį iš Vyriausiojo administracinio teismo, bet artimesni jo dvarui žmonės žino, kad jau seniai buvo parengti atsarginiai planai, kaip tą leidybą pratęsti, kai teismų jau nebepavyks ilgiau užvilkinti.

Todėl drįstu spėti, kad Druskininkų valdžios laikraštis eis kaip ėjęs, o vien jį skaitanti druskininkiečių dauguma nė nepastebės, kad leidinio metrikoje vietoje biudžetinio Druskininkų švietimo centro bus įrašytas koks nors visuomeninis darinys, pavyzdžiui, savivaldos rinkimuose itin nesėkmingai sudalyvavęs Druskininkų klubas arba visai naujai įsteigta viešoji įstaiga. O leidinys ir toliau bus finansuojamas viešaisiais pinigais, pavyzdžiui, iš savivaldybei priklausančio vandens parko pelno. Vietiniai nepriklausomi laikraščiai dar pratemps gal trejus metus, o gal ir penkerius... Premjerui ir kitiems LSDP vadams kažkoks ten vietinės žiniasklaidos pliuralizmas mažiausiai rūpi – svarbiausia, kad Druskininkų šeimininkas parūpina balsų partijai per visus rinkimus ir šiaip smagu į savų valdomą kurortą atvažiuoti. Jam, beveik kaip Rusijoje Ramzanui Kadyrovui, taikomi kiti atsakomybės standartai.

Koks planas „B“ ar „C“ bus įgyvendintas, sužinosime jau labai greitai, iki gegužės 15 dienos, kai Žurnalistų etikos inspektorės sprendimas jau turės būti įgyvendintas.

Antra žinia iš LSDP suvažiavimo – ponia Kristina Miškinienė patvirtinta kandidate vienmandatėje Lazdijų – Druskininkų apygardoje 2016 m. Seimo rinkimuose. Mat partijoje egzistuoja nerašytas susitarimas kartą vienmandatėse apygardose laimėjusius rinkimus kandidatus kelti pakartotinai toje pačioje vietoje, kol išneš kojomis į priekį arba neišrinks. Į šią apygardą dar 2012 m. žvalgėsi jaunas ir aktyvus socialdemokratas Justas Pankauskas, bet jo svajones tuomet sugriovė Druskininkų šeimininko noras savo pavaduotoją išsiųsti tvarkyti jo reikalų į Seimą. Gi jaunajam socialdemokratui teks palaukti, čia juk ne kokia dešinioji partija, kur jo amžiaus politikai jau perima vadovavimą.


Šią savaitę sužinojome, kad ilgai gyventojus piktinusi atliekų tvarkymo sistema, kai mokame ne už realų susikaupusių šiukšlių kiekį, o už gyvenamojo būsto ploto kvadratinius metrus, pagaliau turės būti pertvarkyta. Konkurencijos taryba pranešė baigusi rinkos tyrimą apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Lietuvoje, Ji ne tik aptiko, kad net trečdalis iš 60 Lietuvos savivaldybių, ignoruodamos konkurencijos principus, komunalinių atliekų tvarkymą yra patikėjusios savivaldybių įmonėms, bet ir pasiūlė Aplinkos ministerijai įvesti vieną komunalinių atliekų mato vienetą – pagal tūrį kubiniais metrais arba svorį tonomis – visoje Lietuvoje.