2016 m. vasario 22 d., pirmadienis

Nuskęs ar išplauks Lietuva?

Neblogai pamenu tuos netolimus laikus, kai daugeliui Seimo narių atrodė, kad Druskininkus galima tiesiog palikti gal netgi neišvengiamai vienvaldystei ir nekreipti dėmesio į tai, kas čia vyksta. Nes tai tolimas, negausiai gyvenamas Lietuvos pakraštys, o juk svarbiausi įvykiai gali nutikti tik sostinėje ir gal dar dviejuose didžiuosiuose miestuose. Svarbiausia turėti veikiančią demokratiją nacionaliniu lygiu, o tada ir provincija kažkaip savaime susigės ir demokratizuosis.

O nutiko atvirkščiai.

Dar 2013 m. kovą Seimo konferencijų salėje druskininkiečiai įspėjo, kad tai, ką pavadino „druskininkietiška liga“, turi polinkį plisti sparčiau už sezoninį gripą. Tada ir aš gąsdinau Seimo narius ir kolegas iš nacionalinės žiniasklaidos, kad numojus ranka į Druskininkų valdžios bandymą už viešuosius pinigus leisti į laikraštį panašią politinę savireklamą, tokia praktika išplis po visą šalį ir apie laisvą žiniasklaidą galėsime užmiršti.

2014 m. pabaigoje druskininkiečiai retoriškai klausė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, ar jis sutiks naikinti mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimų rezultatus, kai teismai galų gale nuspręs, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo teisi, pasmerkdama grupinius politinius interesus tenkinančią leidybą už mokesčių mokėtojų pinigus?

Inspektorės sprendimas 2015 m. pavasarį galų gale įsiteisėjo Druskininkų švietimo centrui atsiėmus savo skundą iš Vyriausiojo administracinio teismo, bet rinkimų rezultatai, nulemti ilgalaikio rinkėjų smegenų plovimo, taip ir liko.

Tuomet stebėjome ilgą šou, kaip Druskininkų savivaldybės tarybos dauguma laviravo savo pačių pasitvirtintu reglamentu ir Vietos savivaldos įstatymo spragomis, bandydami neprileisti mažumos atstovų prie Antikorupcijos ir Kontrolės komitetų bei Etikos komisijos. Dėl to triukšmą keliančių tarybos narių vieši nusiskundimai jau spėjo atsibosti, bet tada dauguma sugalvojo į Rytus nuo mūsų esančiose valstybėse matytą modelį sukurti alternatyvią opoziciją ir jai atiduoti visas mažumai numatytas pareigybes.

Formaliai toks veikimas įstatymo raidės gal ir nepažeidžia, bet nužudo jo dvasią, o ką jau kalbėti apie gyvą veikiančią demokratiją, paremtą pozicijos ir opozicijos konkuravimu.

2015 m. rudenį tai pratrūko – Druskininkai tapo įdomūs specialiųjų tyrimų tarnybai ir nacionalinei žiniasklaidai. Bet dar tik kaip vietinis, keistas, bet nebūdingas visai šaliai reiškinys.

Tik tuomet, kai pagarsinti įtarimai, jog dėl Vijūnėlio dvaru vadinamo statinio įteisinimo galėjo būti skubiai pakeistas Vyriausybės nutarimas, o kilus skandalui LSDP valdyba nedrįso net laikinai suspenduoti R.Malinausko narystės partijoje, Seimo nariai ir viešosios erdvės komentatoriai pradėjo bandyti susivokti, kas nutiko.

Šį pirmadienį LRT laidoje „Teisė žinoti“ visa Lietuva galėjo pamatyti, kaip prispaustas citata iš teismo nuosprendžio politikas bandė neigti akivaizdžius dalykus ir demonstravo Vladimiro Putino retorikai prilygstančius gebėjimus.

Dabar jau ne tik socialdemokratai, bet visa Lietuva pasijuto valdoma iš Grūto. Ypač tuomet, kai trečiadienį Seimo valdantieji atmetė opozicijos siūlytą darbų programą ir taip neleido įvykti Vytauto Gapšio apkaltai bei socialdemokratus kamuojančius skandalus turėjusiai svarstyti parlamento neeilinei sesijai.

„Manyčiau, kad šiandien, jeigu atsitiks taip, kad jūs pabandysite užgniaužti opozicijos natūralią teisę demokratinėje valstybėje bent jau kelti klausimus, tai akivaizdu, kad Druskininkų tarybos metodai, jūsų, socialdemokratų partijos, „pirmininko“ R. Malinausko metodai jau apėmė ir Seimą. Tai yra demokratijos erozija, kuri apskritai kelia grėsmę mūsų valstybės pamatams ir nacionaliniam saugumui,“- iš parlamento tribūnos kalbėjo TS-LKD frakcijos narė Rasa Juknevičienė.

Ne ką švelniau tai komentavo jos partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis: „Dejuojame, kad Ukraina negeba įrodyti mums, jog išties kovoja su korupcija, o kaip su ja kovoti sekasi mums patiems? Premjeras A. Butkevičius ir jo vadovaujama koalicija turėjo puikią progą atsakyti į Prezidentės, visuomenės ir opozicijos keliamus klausimus, tačiau jiems geriau murkdytis neskaidrumo pelkėje. Liūdna tik, kad skęsdami patys, skandinate ir Lietuvą.“


Nuskęs ar išplauks Lietuva? Arba užstrigs iki pusės įklimpusi seklioje neskaidrių interesų ir prekybos poveikiu pelkėje, nesugebėdama nei iš jos visiškai išsivaduoti, nei nusiskandinti.