2016 m. vasario 27 d., šeštadienis

Užvaldytas savivaldybes tiria ne tik STT, bet ir mokslininkai

Oliver Wetter paveikslas
Gal nepatikėsite, bet būna ir taip. 86 metų Druskininkų savivaldybės gyventoja laimėjo bylą prieš Alytaus pataisos namus – ši įstaiga privalės sumokėti jai 1680 eurų turtinę ir 1,5 tūkstančio eurų neturtinę žalą, patirtą, nukentėjus nuo kalinimo įstaigoje laikomų sukčių.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ cituoja sprendimą priėmusį Vilniaus apylinkės teismo teisėją Gintarą Seikalį, kuris pareiškė, kad valstybė nesiėmė priemonių užkirsti kelią pavojui, todėl ji privalo prisiimti atsakomybę už neigiamas pasekmes.

Apgautos senutės atvejis abejonių nekelia, bet kas prisiims atsakomybę už tai, kas pastaruosius 15 metų vyko Druskininkuose, kai visi Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimai bus baigti, įtariamieji įvardinti ir susodinti į teisiamųjų suolą?

Per 15 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos (1945 – 1960 m.) okupantai Lietuvoje sunaikino partizaninį pasipriešinimą ir užsiaugino naują sovietizuotų lietuvių kartą. Ne ką mažesni pokyčiai per tokį patį laiką turėjo įvykti malinauskizmo užvaldytuose Druskininkuose. Mes dar tik pradedame suvokti, kokios galėtų būti tokio užvaldymo pasekmės.

Ne taip seniai Lietuvos universitetų studentai kartu su dėstytojais aiškinosi, ar Lietuvoje yra užvaldytų savivaldybių. Išskyrė keletą požymių: vienos partijos dominavimą per rinkimus, įtartinai aukštą rinkiminį aktyvumą, vietinės spaudos kontrolę. Tyrimui buvo pasirinkta Širvintų rajono savivaldybė, kurioje dominuoja Darbo partija.

Dalyvaudama projekte „Mokslo pieva“ įvairių universitetų studentų ir dėstytojų grupė rinko informaciją apie rinkimų situaciją Širvintose, rėmėsi socioekonominiais rodikliais, skaitė vietos žiniasklaidą, kalbėjosi su Širvintų gyventojais. Studentus konsultavo TSPMI dėstytojai Mažvydas Jastramskis, Ieva Petronytė, Ainė Ramonaitė ir Vaidas Morkevičius iš KTU.

Širvintų rajonas tyrėjams įdomesnis, nes užvaldymo procesai ten dar tebevyksta, viskas šviežia, tiesiog garuoja. Druskininkų situacija kiek kitokia – čia jau galime matyti ilgalaikes užvaldymo pasekmes. Ateina laikas, kada efektyviu vadintas autoritarinis valdymas, kuriam vos prieš keletą metų komplimentų negailėjo aukščiausi šalies vadovai, apžiūrėję trinkelėmis išgrįstus takus ir pritrenkti vandens parkų bei slidinėjimo arenų didybės, tampa bendruomenės progreso stabdžiu.

„Nepaisant to, kad valdančioji grupė rūpinasi miesto gerove ir teikia paramą sau lojaliems, dauguma galiai išlaikyti pasitelkiamų priemonių pamina demokratinės valstybės principus ir prieštarauja vaizdiniui, kaip turėtų funkcionuoti moderni vakarietiška valstybė,“- konstatuoja tyrimo autoriai.

Bet grįžkime į Druskininkus, kurių savivaldybės taryba penktadienį pasitvirtino šviežutėlį 2016 m. biudžetą. Jo svarstymas posėdyje nebuvo panašus į valstybės biudžeto svarstymą Seime, su konstruktyviais ginčais ir diskusijomis, o veikiau į tolimų laikų liaudies deputatų tarybos posėdį, kur darbo pirmūnai ir melžėjos skubėdavo kelti rankas, balsuodami už sprendimus, kurių nė neskaitė. Kam čia diskutuoti, jeigu administracija visus skaičiukus sudėliojo kaip turi būti ir pačiam svarbiausiam autoritetui niekas neužkliuvo?

Nesvarbu, kad, kaip skelbiama, pelningai dirbantis „Aqua“ centras savo dividendais beveik neprisidės prie viešųjų poreikių tenkinimo. Užtat liks pinigų remti valdančiuosius liaupsinantį leidinį ir pramogomis pamaloninti vienos partijos bičiulius.

Užvaldyta savivaldybė dar kurį laiką galės išlaikyti paviršutinišką blizgesį, bet žmonių gerovės viešųjų ryšių priemonėmis sukurti neįmanoma. Todėl ir stebimės, kad šimtai milijonų eurų susigėrė kaip lietus į dzūkišką smėlį, o vietiniai žmonės taip ir liko čia vargelio vargti už algas, vis smarkiau smarkiai atsiliekančias nuo šalies vidurkio. O ir tų pasiliekančių čia vis mažiau, išmirštam, išsivažinėjam.

Klusnūs caro baudžiauninkai niekaip negali sukurti gerovės sau ir kitiems, nes kasdien trypiamo žmogaus kūrybingumas ir būna kaip grindų skuduro. Kūrybingiausi ir laisviausi, vos baigę mokyklas, mauna tolyn neatsigręždami, o čia dirbti suvažiuoja įpratusieji gauti postus už klusnumą partijai. Tačiau iš tokių tikėtis kažkokio proveržio tiesiog neįmanoma.


Skandalinga šlovė galų gale pradeda ir europinius bei valstybės biudžeto milijonus skirstantiems valdininkams kelti abejonių, ar čia išvis įmanomas skaidrus lėšų panaudojimas. Ir ten juk ne visi per 15 metų nupirkti ir nemokamai išmaudyti. Klestinčių Druskininkų pasaka baigėsi, vietiniai žmonės taip pat pradeda atmerkti akis ir susivokti, kas mums buvo nutikę.