2016 m. kovo 4 d., penktadienis

Melas be pasekmių

Melagiai įkliuvo
Kuo toliau, tuo įdomiau. Paskaičius šią savaitę paviešintas Druskininkų mero, aplinkos ministro, Vyriausybės kanclerio ir kitų Vijūnėlio skandalo herojų pokalbių išklotines norisi rankas su muilu nusiplauti ir stiklinę vandens išgerti, nes lieka kažkoks vimdantis poskonis.

Paskutinė kalendorinės žiemos ir pirmoji pavasario dienos sukrėtė Lietuvą. Pareikšti įtarimai „Lietuvos ryto“ įmonių grupės vadovui Gedvydui Vainauskui svarbūs ir druskininkiečiams, nes apie šio įtakingo žmogaus draugystę su vietiniu patvaldžiu jau seniai sklando legendos. O kur dar centro „Aqua“ reklamos užsakymai „Lietuvos ryto“ grupės žiniasklaidoje, mero atviravimai, atsirandantys dienraščio pirmajame puslapyje būtent tada, kai jam labiausiai reikia pataisyti įvaizdį ar atsikirsti oponentams.

Galima sakyti, kad susvyravo dar viena kolona, ant kurios laikosi R.Malinausko įtakos galia.
Antradienio rytą ta galia atrodė beveik beribė, kai prokurorai paskelbė neradę nusikaltimo sudėties Vijūnėlio dvaro skandale, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą dėl kurortines zonas panaikinusio Vyriausybės nutarimo ir ketinantys domėtis vien formaliųjų namo šeimininkų pinigų švarumu. Tačiau iškart po to žiniasklaida paskelbė pokalbių išklotines, kurios pasako jas skaitančiam žmogui daugiau už bet kokį teismo nuosprendį.

Kokių dar reikėjo įrodymų? Bet būtų tekę pusė Vyriausybės teisti – neapžiojo. Neįmanoma įveikti korupcijos, kai ji pasiekusi aukščiausią šalies valdžią ir remiasi rinkėjų daugumos suteiktu mandatu. Tarsi būtumėm virtę Viktoro Janukovičiaus laikų Rytų Ukraina be vilties prošvaistės. Teisėsauga neatsiranda iš kosmoso – jos vadovus skiria ir atleidžia Seimo dauguma. Ta pati. Tai jau yra ne teisėtvarkos, o politinė problema ir išspręsta gali būti tik politinėmis priemonėmis – per rinkimus nušluojant šitą susiraizgiusių interesų ir įtakų gyvatyną.

Tikėtina, kad po pastarųjų dienų įvykių Kriminalinė koalicija bandys užvaldyti ir politizuoti STT, prokuratūrą ir kitas valstybės institucijas, kurios dar drįsta domėtis jų veikla.

Socialdemokratų Skaidrumo grupės vadovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas trečiadienį pasakė nė nematantis reikalo gilintis į antradienį paviešintas pokalbių išklotines. Pasak jo, šių išklotinių vieta – šiukšlyne arba archyve.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūnas Petras Gražulis išvadino STT pareigūnus kagėbistais ir pareiškė, jog seniai buvo laikas keisti STT vadovo skyrimo tvarką, kad jis būtų mažiau pavaldus prezidentei, kuri esą myli tik konservatorius ir liberalus.

Negi jų tikslas – pasiekti, kad jokios galimos korupcijos istorijos ne tik nebūtų tiriamos, bet apie jas niekada nesužinotų visuomenė? Viešumas yra būtent tai, ko jie labiausiai bijo.

Seimo Antikorupcijos komisija vis dėlto sugebėjo patvirtinti išvadas, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo buvo priimtas nesilaikant pačios Vyriausybės nustatytos teisės aktų projektų rengimo ir priėmimo tvarkos. Komisijos išvados antradienį patvirtintos už jas balsavus 10 parlamentarų, prieš buvo trys, vienas susilaikė. Nors valdančioji koalicija turi daugumą ir šioje komisijoje, faktai buvo per daug akivaizdūs, kad įmanoma būtų apsimesti, jog nieko neįvyko. Komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius bei kiti opozicijos atstovai komisijoje pranešė dėl išvadų pateiksiantys atskirąją nuomonę – gerokai griežtesnę, negu surašyta bendroje išvadoje.
Konservatorius Andrius Kubilius socialiniame tinkle Facebook atkreipė dėmesį, kad tiek Premjeras, tiek Aplinkos ministras šioje istorijoje yra viešai melavę.

„Tai nedera su jų duota priesaika. JAV prezidentai R.Nixonas ir B.Clintonas JAV Kongrese išbandė apkaltos procedūras ne dėl kokių nors kriminalinių nusikaltimų ar moralinių nusižengimų, o dėl viešai skelbto melo. Šiuo požiūriu telefoninių pokalbių išklotinės Seimo Antikorupcijos komisijoje Premjerui ir ministrui yra blogiau nei kriminalinis STT tyrimas, nes Seimas turės pasakyti: melavo ar ne Premjeras ir ministras. O toks melas turi konstitucines pasekmes. Tai ir paprašė įvertinti prokurorai,“- samprotavo A.Kubilius.


Tik nepaminėjo, kad bet kokiai apkaltai už melą reikia Seimo daugumos pritarimo. O kaip šita Seimo dauguma nusiteikusi diskutuoti apie savųjų nuodėmes, kuo puikiausiai parodė nesėkmingi opozicijos bandymai surengti neeilinę Seimo sesiją. Ar ir šį kartą viskas baigsis nedarniu himno giedojimu, o Premjero ir ministro melas liks be pasekmių?