Anos savaitės pabaigoje redakcijos pašto dėžutėje radau kreipimąsi „Gelbėkite Druskininkų miesto pirtį ir Druskininkus”, kuriame asociacijos „Profesionalūs pirtininkai” ir „Druskininkų gynimo frontas” prašo „...paremti mūsų kovą su Druskininkų meru, mūsų nuomone, skandalingai pagarsėjusiu Ričardu Malinausku...“. Kitoje lapo pusėje – šių visuomeninių organizacijų prezidento Sauliaus Vaikšnoro prašymas, rašytas rugpjūčio 26 dieną Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Likusi lapo vieta užpildyta „Nacionalinio žalos ir skolų išieškojimo centro“ ir „Skyrybų centro“ reklama.
Kadangi apie S.Vaikšnoro kovą dėl Viešosios Druskininkų pirties išsaugojimo jau kartą esame rašę, tai šio agitacinio lapelio turinio čia nė neminėčiau, jeigu Druskininkų policijos komisariato atsiųstoje įvykių suvestinėje nebūtų paminėta, jog komisariatas gavo pranešimą, kad šiame kreipimesi „gali būti įžeidinėjami savo pareigas einantys valstybės tarnautojai ar viešojo administravimo funkcijas atliekantys asmenys“.
Dar kartą imu į rankas tą lapelį ir ieškau, kas čia pas mus toks jautrus, jog dėl jo galėjo įsižeisti.
„Manome, kad tai – „Malinos“ kracho pradžia, nes neleisime, kad paleistuviai-aferistai merai galėtų vadovauti mūsų miestams“,- rašo S.Vaikšnoras. Apie valstybės tarnautojus tekste nieko neužsimename, o savivaldybių merai, kaip žinia, yra politikai, todėl bet kuris gyventojas turi teisę turėti apie juos gerą arba blogą nuomonę bei ją viešai reikšti. Įžeidimų arba šmeižto bylų policija netiria – jos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka. Pavyzdžiui, dėl prokuroro Justo Lauciaus įžeidimo Baltijos televizijos bulvarinėje laidoje „Uogos. Žinios ir orai“ šiemet pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o įsižeidusiam prokurorui pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Teisme laidos redaktoriui Linui Lalui buvo skirta 3 900 litų bauda, o laidą rodžiusi BTV J. Lauciui sumokėjo 10 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
R.Malinauskas ir S.Vaikšnoras teismuose jau yra susitikę, kai meras viename interviu pavadino „Skyrybų centro“ steigėją aferistu. Teismas tuomet konstatavo, jog S.Vaikšnoras yra viešas asmuo ir meras turi teisę reikšti apie jį savo nuomonę. Dabar ta teisė atsigręžė, kaip sakoma, kitu galu...
Jeigu kiekvieną viešai reiškiamą nuomonę dar reikėtų ir pagrįsti įrodymais, mes neišeitumėm iš teismų. Tačiau Lietuvos teismai bylose jau yra pasisakę, kad „pagrindinis kriterijus, skiriantis išreikštą nuomonę nuo paskleistos žinios, yra galimybė žiniai taikyti tiesos kriterijų“.
Visai kas kita – kreipimesi pateikta melaginga informacija. S.Vaikšnoras rašo: „Skaitykite mūsų 2010-08-26 prašymą, kuris nebuvo atspauzdintas nei viename vietiniame laikraštuje...“ Manau, jog „atspauzdintas“ turėtų reikšti „atspausdintas“, o „laikraštuje“ – „laikraštyje“, bet čia jau ne mano, o Lietuvių kalbos komisijos kompetencija. Bet negaliu nutylėti, kad S.Vaikšnoras šiemet nė karto neprašė už pinigus išspausdinti jokio savo kreipimosi. Laikomės nuostatos, jog reklamos užsakovas, nusipirkęs laikraštyje plotą, gali jame talpinti ką tik nori, nes pats atsako už reklamos turinį. Mums visiškai nesvarbu, ar reklamuojamos ES išmokos žemdirbiams, ar plastikiniai langai, ar politinės idėjos. Remdamiesi šia nuostata, artėjant savivaldos rinkimams, jau deklaravome Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės reklamos įkainius, nesiskiriančius nuo įprastinių reklamos ploto pardavimo kainų. Tik jokių nuolaidų taikyti negalėsime, nes tai draudžia politinės reklamos tvarką reglamentuojantys įstatymai.
Kadangi S.Vaikšnoras meluoja, jog laikraščiai nesutiko už pinigus spausdinti jo kreipimosi, abu su kito kurorto laikraščio redaktorium galėtumėm įsižeisti, nes tuo tarsi buvome išvadinti bailiais arba priklausomais nuo vietinės valdžios. Neįsižeidžiau todėl, kad visi mūsų savaitraščio skaitytojai puikiai žino, jog taip nėra, juolab, bylinėjimuisi su ponu Sauliumi man gaila laiko. Taigi, tepasilieka tas melas, kaip kartais sakoma, ant jo sąžinės.
Užtat bus baisiai įdomu stebėti, kaip S.Vaikšnoras ketina tęsti „kovą, kad R.Malinauskas nebūtų išrinktas miesto meru sekančiai kadencijai“. Kadangi Savivaldybių rinkimų įstatymas neseniai buvo pakeistas taip, kad rinkimuose galės dalyvauti ne tik partijų sąrašai, bet ir pavieniai save išsikėlę asmenys, tai nesunku prognozuoti, jog tą kovą jis perkels į rinkimų kampaniją. Todėl ji turėtų būti bent jau nenuobodi. O ir Druskininkų savivaldybės taryboje į ją patekęs toks nestandartinis narys galėtų sukelti nemažai šurmulio, užduoti klausimų, kurie dabar taip ir lieka garsiai neištarti.
Šią savaitę man paskambinusi „Druskininkų vandentiekio“ atstovė informavo, jog ši bendrovė ir Druskininkų vandens parkas jau senokai yra atskirtos ir, kaip prieš savaitę rašiau, „užkabintas vandens tiekimo įmonei“ jis buvo pačioje veiklos pradžioje. Todėl, pasak įmonės atstovės, mokėdami už vandenį, niekaip negalime „nejučia prisidėti prie jo išlaikymo“. Skubu tai jums pranešti, nes tiesa man gerokai svarbesnė už baimę skaitytojų akyse pasirodyti nevisažiniu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą