2011 m. sausio 21 d., penktadienis

Druskininkų savaitė 2011 sausio 21 d.

Yra tokia mada – kiekvienus metus dedikuoti kokiai nors temai ar problemai. Ar pamenate, kiek buvo Blaivybės ir Skaistybės, Saugaus eismo ir Tolerancijos metų? Tuos titulus dalina visi, kas netingi, pradedant Jungtinių Tautų organizacija ir baigiant seniūnijomis. Metus kaip nors pravardžiuoti labiausiai mėgsta Europos Komisija ir Europarlamentas, bet nuo jų labai stengiasi neatsilikti mūsų šalies valdžios įstaigos. Ir nors dažniausiai tie metų pavadinimai su mūsų kasdieniu gyvenimu siejasi ne daugiau, negu centralizuotos šilumos sąskaita su Majų kalendoriumi, šiemet druskininkiečiams jau nuo pat metų pradžios pradėjo sektis. Sausio 19 d. Ūkio ministerija, „akcentuodama sveikatos turizmo svarbą turizmo paslaugų eksportui ir sezoniškumo mažinimui“, 2011-uosius paskelbė Sveikatos turizmo metais. O kadangi gyvename didžiausiame gydomajame kurorte, nors ir labai besistengiančiame keisti savo įvaizdį į pramogų centrą, tai galime vertinti kaip ministerijos atsigręžimą „veidu į Druskininkus“. Negalėčiau pasakyti, kad ir anksčiau ji mums subinę rodė – dauguma druskininkietiškų investicinių projektų pro šią ministeriją praslysdavo kaip sviestu patepti ir gaudavo palaiminimą naudoti tiek europinių lėšų, kiek tik reikėjo. Gal tik Viktoro Uspaskicho ministravimo metu buvo garsiai suabejota, ar Druskininkų vandens parkas nebus nuostolingas, o jo posto paveldėtojai Kęstutis Daukšys ir Vytas Navickas Druskininkus pamilo tarsi nuosavą kolektyvinį sodą. Nedaug nuo jų tesiskiria ir Dainius Kreivys, vadovaujantis ministerijai nuo 2008 m. gruodžio 10 d.
„Lietuva turi dideles galimybes plėtoti ir eksportuoti sveikatos turizmo paslaugas, kadangi išsiskiria kaip geros kainos ir kokybės santykio sveikatos turizmo šalis. Taip pat drąsiai galime konkuruoti su kitomis šalimis, nes atitinkame aukštus paslaugų kokybės standartus, įvairioms sveikatos procedūroms naudojame gamtos išteklius, turime aukštos kvalifikacijos specialistų“, – sakė ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.
Pabandykime pasigilinti, kodėl gi prireikė „atsigręžti“ į sveikatos turizmą? Gal todėl, kad daugiau gręžiotis nelabai į ką ir beliko? Turizmo verslui krizė smogė itin skaudžiai, jau 2009 m. viduryje turizmo rinka smuko ketvirtadaliu, o atvykstamajam turizmui ne ką mažiau už sunkmetį pakenkė „flylLAL” bankrotas. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ne kartą skelbė bauginančius skaičius ir du metus maldavo sumažinti pridėtinės vertės mokestį apgyvendinimo paslaugoms. Vyriausybė tų maldavimų negirdėjo nei 2009, nei 2010 metais, o 2010-ųjų lapkritį eilinį kartą priėmė nutarimą, kuriuo nepritarė siūlymams sugrąžinti viešbučiams PVM lengvatą. Bet čia įsikišo Seimas ir nusprendė nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. įtvirtinti lengvatinį 9 proc. tarifą turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms.
„Lietuva dar neišnaudojo vienos iš sveikatos turizmo rūšies – medicinos turizmo potencialo ir kol kas nėra įtraukta nei į pasaulio, nei Europos medicinos turizmo žemėlapius, o medicinos paslaugų eksportas sudaro tik nežymią dalį visos Lietuvos paslaugų eksporto. Tačiau neabejotinai ši turizmo rūšis turi dideles plėtros ir augimo galimybes“, – teigia ūkio viceministras.
Tai jau tikrai, kad neišnaudoja, nes tos pačios ministerijos Turizmo departamento skelbiami statistiniai duomenys akivaizdžiai liudija, jog sveikatos turizmo tikslais į Lietuvą atvykstama gerokai rečiau, negu apsipirkti ir net keletą kartų rečiau, negu draugų ar giminaičių lankyti. Prisiminus 2007-2008 m. į Lietuvą alaus pagerti skraidydavusius britus, gali pajuokauti, kad europiečiams Lietuva labiau asocijuojasi ne su sveikatos taisymu, o su jos gadinimu.
Siekdama populiarinti medicinos turizmą, šiais metais Ūkio ministerija planuoja parengti Lietuvos medicinos turizmo plėtros ir medicinos paslaugų eksporto skatinimo strategiją 2011–2020 m., o kol ji bus rengiama, šimtai Lietuvos gydytojų skuba mokytis vokiečių kalbos ir dairosi vietų netrukus savo darbo rinką atversiančioje Vokietijoje. Tai irgi yra eksportas, tik ne paslaugų... Ir nors, pasak D. Lapinsko, „Lietuvoje medicinos paslaugų kainos yra ženkliai mažesnės nei kitose ekonomiškai išsivysčiusiose Europos šalyse ir JAV“, patys lietuviai vis dažniau mokamas medicinos paslaugas perka ne artimiausioje poliklinikoje, o kaimyninėje Baltarusijoje. Šią ne itin demokratišką, bet užtat labai pigią šalį atranda ir mūsų kurorto ištikimiausi klientai lenkai.
Visa tai jums pasakodamas netroškau tiesiog pasišaipyti iš ministerijos, Lietuvos kurortų asociacijos ir Nacionalinės SPA asociacijos pastangų atkreipti dėmesį į sveikatos turizmo sektoriaus svarbą, o tik pastebėti, jog vien rengiamų koncepcijų, be jas lydinčių mokestinių lengvatų ir investicijų skatinimo čia nepakaks. Ūkio ministerija suskaičiavo, kad sveikatingumo tikslais atvykęs turistas vidutiniškai per dieną išleidžia per 350 litų, o atostogaudamas ir poilsiaudamas – apie 210 litų. Verta susimąstyti ir tiems, kas labai troško kuo greičiau užmiršti Druskininkų, kaip gydomojo kurorto, įvaizdį ir stačia galva pasinerti į pramogų verslą.