
Dalyvavimas rinkimuose yra viena iš piliečio teisių. Galime kandidatuoti, tai yra būti renkami, arba tiktai rinkti kitus, arba visiškai nedalyvauti rinkimuose. Nedalyvavimas yrą sąmoningas arba nesąmoningas atsisakymas dalyvauti rinkimuose, perleidžiant rinkimų teisę tiems, kas nori juose dalyvauti. Kartais žmonės sąmoningai neina balsuoti, norėdami tuo parodyti, jog nepritaria vienam ar kitam rinkimų teisės suvaržymui, o nedemokratinėse šalyse opozicija kartais kviečia savo šalininkus boikotuoti nesąžiningus rinkimus ir nepripažįsta jų teisėtumo. Yra šalių, nors ir nedaug, kuriose rinkimų biuleteniuose įrašoma galimybė balsuoti „prieš visus kandidatus“. Pažįstu žmonių, netikinčių rinkimų organizavimo skaidrumu, kurie sako rinkimų dieną nueinantys į balsavimo apylinkę ir sąmoningai sugadinantys biuletenį, kad už juos nenubalsuotų kažkas kitas. Pažįstu netgi balsavusių už Chucką Norrisą... Visa tai tokia pat teisėta ir gerbtina rinkėjų valios išraiška, kaip apgalvotas balsavimas už partinį kandidatą. Siųsdami politiką „ant trijų raidžių“ jūs taip pat išreiškiate savo valią. Todėl teiginys, jog plakatai, raginantys „ateiti į rinkimus“, nėra, kaip jie vadinami savivaldybės pranešime, „nepartiniai šūkiai“. Sociologai netgi sugeba suskaičiuoti, kuriai partijai ar kandidatų sąrašui naudingesnis mažas rinkėjų aktyvumas, kuriai didesnis, kada neketinę, bet suagituoti ateiti balsuoti žmonės pasyviai juos atiduoda už valdančiuosius, o kada jų balsavimas tampa „protesto balsais“ už mažiausiai su esama valdžia susijusius arba marginalinius kandidatus.
Dar keisčiau skamba teiginys, kad „politikams aktualu žinoti žmonių nuotaikas bei norus“. Norite žinoti – paklauskite. Rinkimų biuleteniuose juk niekas jums nesurašys, kokia kurorto gyventojų dalis nori vienos gimnazijos, o kokia dviejų, kam patinka miesto centras, apaugęs senais medžiais, o kas labiau vertina stiklo ir plieno blizgesį. Nuomonė sužinoma kalbantis su žmonėmis, rengiant apklausas, o per rinkimus jie tik pasirenka savo atstovus savivaldybės taryboje. Savotišku plebiscitu rinkimai gali tapti tada, jeigu kuri nors partija į juos eina su visiškai nauja miesto ateities vizija ir tokiu būdu prašo jai pritarti bei suteikti įgaliojimus įgyvendinti. Nei Druskininkų vandens parko, nei slidinėjimo trasų idėjos nebuvo pristatytos prieš rinkimus. Tada rinkėjai būtų galėję spręsti, pritaria jiems balsuodami už idėją pasiūliusį kandidatų sąrašą arba atmeta balsuodami už kitus. Vietoje tokio pasirinkimo, prieš rinkimus vis taikoma surengti kokio nors jau įgyvendinto projekto atidarymą. Gaila, slidinėjimo trasos, kaip buvo planuota pradžioje, nespėjo atidaryti 2010-ųjų gruodį. Prisipažinsiu, visų rinkimuose dalyvaujančių partijų ir nepriklausomų kandidatų programų dar nemačiau, todėl negaliu spręsti, ar kas nors ką nors naujo sugalvojo. O jeigu ir pastebėčiau, tai čia nerašyčiau, nes tai jau būtų rinkimų agitacija. Tokia pat, kaip ir tie „Grūto stiliaus“ plakatai. Net jeigu Savivaldybių rinkimų įstatymo formaliai ir nepažeistų. Aš taip nedarau. Ir ne dėl kokių nors baudų baimės, o dėl paprasčiausios savigarbos bei pagarbos skaitytojams.
Kuriam galui tie samprotavimai apie rinkimus? Druskininkai - Grūto parko prielipas, čia gyvena zombiai. O zombiamstas pat, kas juos valdo - Malinauskas ar Cololo.
AtsakytiPanaikinti