2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Druskininkų savaitė 2012 m. gegužės 25 d.


Kai nusibos rašinėti, pradėsiu jus gydyti


Šią savaitę žiauriai nuvyliau savo žmoną. Ji vis paklausdavo, ar tądien lis, o aš, ką tik pasiklausęs meteorologų prognozių, užtikrintai pažadėdavau lietų, perkūniją, škvalą. Ir kai tą, o paskui ir kitą, ir dar kitą dieną saulė iki pat laidos spigino iš giedros žydrynės, jaučiausi visišku niekšu. Kažkur kitur, žinoma, pylė kaip reikiant ir trankėsi perkūnai, bet čia, pietiniame Lietuvos pakraštyje, to lietaus nė lašo neteko. Žvyruotos Ilgio gatvelės dulkės ilgai nesėdančiu debesiu palydi kiekvieną pravažiuojantį automobilį, o mūsų Vidurinės Azijos aviganė Panda visai dienai pasislėpė nuo kaitros bebaigiančiame peržydėti alyvų krūme ir tingi suamsėti net ant po jos valdas vaikštinėjančio gandro. Bijau, kad už tą apgaulę galiu būti nubaustas kokiais nors pusiau viešaisiais daržo laistymo darbais, todėl pats metas išmokti žinias, kurių tikrumas ir man pačiam kelia abejonių, pateikti tokia forma, kad paskui nelikčiau kaltas. Juk kažkaip išmokau iš principo nekomentuoti Garliavos istorijos. Neklauskite, nieko apie tai nerašysiu ir nekalbėsiu, juk ir be manęs užtenka rašančių, kalbančių ir net šaukiančių. Gal ne taip principingai, bet privengdavau ir medicininių temų vis manydamas, kad šioje srityje reikia specifinio išsilavinimo, patirties, nes neatsakingumas labai nesunkiai gali kainuoti net ir žmogaus gyvybę. Tokį įsitikinimą tik patvirtino šią savaitę pasklidusi žinia apie tragišką nutikimą, kai vilniečių šeima, pasikliaudama tik žolelėmis, negydė ir taip nuvarė į kapus savo vaiką. Bet kai vienas bičiulis atsiuntė nuorodų apie supaprastintas tradicinių augalinių vaistinių preparatų, netradicinės medicinos gydymo metodų ir homeopatinių vaistinių preparatų registravimo procedūras, supratau, kad iki šiol visai be reikalo kuklinausi. Jei kada nors senatvėje nusibos rašyti straipsnius, jau žinau, kuo užsiimdamas galėčiau visai pakenčiamai prasigyventi. Ir nepradėkite įtarinėti, kad, kaip kiti druskininkiečiai, imsiuos kontrabanda gabenti iš Baltarusijos pigesnius vaistus arba, neduok Dieve, pasimaišys protas ir pradėsiu be licencijos operuoti pacientus. Paliksiu chirurgiją tiems, kas ją studijavo, o man pakaks neaprėpiamos netradicinės medicinos, kuriai nereikia įrodinėti savo metodų veiksmingumo klinikiniais tyrimais, įvairovės.


Kadangi apie Povilą iš Česukų piramidės pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdime ne tiek daug, kaip prieš keletą metų, Dzūkijoje puikiai išsitektų dar vienas ar net keli antgamtinėmis galiomis garsėjantys žiniuoniai. Žoleles pažįstu prastai ir jų pavadinimus tingiu mokytis, be to kai kurios iš jų turi visokių bjaurių šalutinių poveikių arba gali būti nuodingos. Geriau pasirinkti metodą, kuris bent jau negalėtų pakenkti, o pasveiksta žmonės vien nuo tikėjimo metodo gydomąja galia, kas vadinama Placebo efektu. Drąsiai galiu registruoti, pavyzdžiui, gydymą užkalbėtais akmenimis. Pakaktų kartais išeiti pasivaikščioti į laukus tarp Šadžiūnų, Smarliūnų, Čivonių ir Vilko ežero. Didelius akmenis iš laukų seniai surinko sodybų savininkai savo aplinkai papuošti, bet mažų ir visai mažų, nugludintų vandens, vėjo ir ledynų, dar galėčiau prisirankioti kiek tik noriu. Pasinaudojęs lig šiol neatskleistomis savo antgamtinėmis galiomis įkraučiau juos gydomąja kosmine energija ir išsiuntinėčiau kurjerių paštu savo pacientams. Žinoma, už nedidelę auką kokiam nors mano įsteigtam fondui žmonijai ir mūsų planetai gelbėti. Kokių nors įstatyminių kliūčių tokiai veiklai Lietuvoje nėra ir veikiausiai greitai nebus, nes nepasitikinčių mokslu, tradicine medicina bei farmacijos pramone ne mažėja, o daugėja. Svarbiausia sąžiningai užregistruoti veiklą ir mokėti visus mokesčius valstybei nuo visų savo pajamų.


Skeptikai iškart puls kritikuoti tokį verslo planą, nes jame nenumatyta, kaip prisivilioti tiek lengvatikių, kurie atiduotų savo sunkiai uždirbtus pinigus už beverčius akmenėlius. Juk gyvename visuotinio raštingumo, privalomo pagrindinio mokslo, neregėtos informacinių technologijų plėtros ir socialinių tinklų epochoje. Būtent ten, „Facebook” grupėse, straipsnių apie sveikatą komentaruose ir supermamyčių forumuose, pasirašęs dėkingais stebuklingai išgijusiais pacientais, pirmiausiai ir išduočiau paslaptį kelioms ar keliems niekuo nepasitikintiems žmonėms. Jeigu žmogus visur įžvelgia sąmokslo teorijas, pasitaikius progai griebiasi Vakarų civilizacijos, liberaliosios demokratijos ir kapitalizmo kritikos, tikėtina, kad farmacijos kompanijų pelnai jam taip pat akis bado. Puikus požymis yra netikėjimas skiepais - iškart galima priskirti tikslinei grupei. Vegetarizmas - taip pat. Tinkamai pakišta žinia, papasakota tarsi nenoromis išduodant paslaptį, labai greitai bus išplatinta tūkstančiams potencialių klientų, o vėliau vieni išgijusieji atves kitus. Jeigu sugebėjau, žiūrėdamas žmonai į akis, pažadėti meteorologų išprognozuotą lietų, galėčiau išmokti žadėti ir išgijimą. Juk vienas-kitas iš šimtų ar tūkstančių tikrai išgis, o ar tai įvyks nuo mano gydymo, ar organizmas įveiks ligą pats, ne man spręsti.