2015 m. liepos 31 d., penktadienis

Radau pirmą šiais metais baravyką

Kol žemaičiai ir aukštaičiai vilko iš miškų pilnas grybų pintines, dzūkai dėl užsitęsusios sausros grybus galėjo pamatyti tik per televizorių arba interneto socialiniuose tinkluose. Bet šį savaitgalį ir jiems pavyko rasti pirmuosius baravykus. Ką ten jiems – net man pavyko.

Praėjusią savaitę pasitaikė kelios lietingos dienos, todėl miško gėrybių pardavėjai, stoviniuojantys prie kelio Vilnius – Druskininkai, jau galėjo pasiūlyti ir šviežių voveraičių. O savaitgalį Dzūkijos miškuose prasikalė pirmieji baravykai.

Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje sekmadienį radęs pirmąjį šiais metais rudagalvį baravyką, pirmiausia jį nufotografavau. Kokius septynis kartus. Tada išrinkau geriausiai pavykusį kadrą ir pabendrinau „Facebooke“. Tik vietovės žymą panaikinau, kad suvažiavę virtualūs draugai bei draugų draugai to miškelio neištryptų.

Pirmąjį baravyką aptikau žaliose samanose, nebrandžiame neretintame pušyne. Dzūkijos miškai jau kvepia grybais, bet jiems dar labai trūksta drėgmės, todėl artimiausių savaičių grybų derlius priklausys nuo to, kiek sulauksime lietaus.

Apie klimato kaitą ir kiekvieną vasarą pasikartojančias sausras jau rašiau, todėl nesikartosiu, užtat galiu jums papasakoti kitą naujieną: Druskininkų savivaldybės peticijų komisija pagaliau apsvarstė beveik pusantro tūkstančio žmonių prašymą finansuoti mašalų naikinimo programą. Dalyvavo net 3 iš 5 šios komisijos narių, peticijos iniciatorius, Druskininkų savivaldybės tarybos narys Vilius Semeška ir jo kolega Juozas Šarkus. Visiškai nusispjauti į tokio būrio žmonių valią komisija nedrįso, todėl nusprendė kreiptis į mūsų savivaldybės tarybą, kad ši dar kartą kreiptųsi į Vyriausybę, kad ana imtųsi finansuoti mašalų naikinimą. Komisijos narių manymu, mašalų antplūdis yra regioninė problema, todėl nebūtų sąžininga ją spręsti Druskininkų sąskaita.

Peticijos iniciatoriai atšovė, kad tame kenčiančiame nuo mašalų regione yra tik vienas kurortas - Druskininkai. Varėniškiai ir Alytaus rajono gyventojai birželį gali kaip nors ištverti, o kurortui mašalų antplūdis daro gerokai didesnę žalą. Be to, kurortinę rinkliavą moka ne druskininkiečiai, o mūsų kurorte nakvojantys svečiai.

Nelabai suprantu, kokių dar kreipimųsi reikia, kai Vyriausybei ir Druskininkų savivaldybei vadovauja tos pačios partijos atstovai, gerai pažįstami tarpusavyje. Visi matė nuotraukas, kaip Premjeras dalyvavo Druskininkų mero gimtadienio puotoje - negi prie stalo negalėjo ir apie mašalus kalbą pasukti.

Kadangi jų sezonas jau baigėsi, ši tema neišvengiamai išnyko iš žiniasklaidos akiračio. Tik nemanykite, kad kitąmet, jei per tą laiką bus tik siuntinėjamasi raštais, o pinigų taip ir nepavyks numatyti, jums niekas to nepraneš. Žurnalistai turi įprotį tokias sezonines temas pasižymėti kalendoriuje ir kasmet ištraukti, kai priartėja jų laikas.

O kadangi 2016-ieji bus dar ir Seimo rinkimų metai, neabejokite, kad opozicija išnaudos tą faktą, kad lėšų mašalams naikinti būdavo randama net ir sunkmečiu, o šios kadencijos valdžiai dzūkai nerūpėjo.
O kol vasara tęsiasi, kurorte vienu metu vyksta keli tarptautiniai teatro ir muzikos festivaliai, plenerai, simpoziumai ir kūrybinės dirbtuvės, kone kas vakarą atidaromos parodos, susidaro įspūdis, kad kultūra čia tiesiog klesti.

Bet pakanka pasikalbėti su tą kultūrinių renginių gausą kuriančiais žmonėmis, ir vaizdelis keičiasi. Per šitiek metų europiniais pinigais nuklojome aikštes ir surentėme begalę pramogų objektų, bet nei teatro, nei kino, nei parodų salės taip ir nepajėgėme pasistatyti. Veisiejų miestelis gali turėti renovuotus kultūros namus, o šlovingasis Druskininkų kurortas pasaulinio garso teatrus kviečiasi į sanatorijų konferencijų centrus, parodos eksponuojamos visokiuose prieškambariuose ir kaimo krautuvėlės dydžio galerijų erdvėse.


Pabandykite atvežti į Druskininkus rimtą pasaulyje žinomo dailininko parodą, kurios pasižiūrėti čia suvažiuotų gerbėjai iš viso regiono, ir paaiškės, kad jos nėra kur eksponuoti. Pabandykite pasikviesti koncertuoti simfoninį orkestrą, rimtus džiazo, roko ar popmuzikos atlikėjus, ir nerasite kurorte tam tinkamos erdvės. Užtat yra dyzelinis traukinukas, kurio įsigijimo už ES pinigus programa kažkodėl buvo pavadinta „kaimynus jungiančiu ekologišku transportu“. Anądien jį mačiau, riedėjo tuščias per lietų, o paskui buvo pastatytas aikštelėje prie Turizmo informacijos centro tarsi liudijimas apie visišką pasimetimą renkantis prioritetus, ko labiausiai reikia šiuolaikiniam kurortui.