2015 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis

Juodojo kaspino dieną Druskininkai linksminsis „Vasaros aidų“ šventėje

Vasara neišvengiamai artėja prie pabaigos, o vėsūs pastarųjų dienų rytai primena rugsėjį. Net ir dieną, kai įšyla tarsi vidurvasarį, saulės spinduliai krinta jau kitokiu kampu, rudeniškai, o sausros iškamuoti beržai ir liepos po truputį atsikrato lapų.

Apie sausrą vėl iš naujo nerašysiu, prirašiau ir prišnekėjau savaitės pradžioje. Geriau pasidžiaugsiu, kad jau kitą trečiadienį, rugpjūčio 26-ąją, meteorologai mums žada kelis lašus lietaus.

Paskutinį vasaros savaitgalį Druskininkai tradiciškai pažymėdavo švente „Vasaros aidai“. Aidėdavo ji ne taip garsiai, kaip gegužės pabaigoje rengiama Kurorto šventė, bet vis būdavo papildoma proga sulaukti svečių iš didžiųjų šalies miestų, pagerinti viešbučių užimtumo statistiką ir alaus pardavėjų apyvartą.

Žiūriu į šiemetį plakatą, prisegtą prie tvoros, ir iškart suprantu, kad kažkas čia ne taip.

Pradėkime nuo datos.

Šventė vyks rugpjūčio 22 - 23 dienomis. Ką mes minime rugpjūčio 23-ąją?

Jeigu atsakymo nežinote, meskite šitą laikraštį šalin ir grįžkite į pradinę mokyklą kartoti kurso.

Teisingai, Juodojo kaspino dieną.

Baltijos kelyje rankomis susikibę trijų okupuotų šalių žmonės žinojo ką ta data reiškia.

Juodas kaspinas rišamas ant Trispalvės ne dėl gražumo, o todėl, kad tą dieną prisimename vieną tragiškiausių tūkstantmetės Lietuvos istorijos įvykių. Tądien pasirašytas Ribentropo - Molotovo paktas pasmerkė mus pusei amžiaus okupacijos, tremčių, žudynių ir gyvenimo sovietiniame mėšle.

Bet kažkam tame mėšle matyt buvo pakankamai šilta, kad nusprendė, jog tokią dieną dera linksmintis, tarsi kokioje separatistinėje Grūto liaudies respublikoje.

Įdėmiai peržiūrėjau šventės programą ir neradau joje svarbiausio renginio - Druskininkų lynų keltuvo atidarymo. Nes ne taip seniai dienraštis, kuriam mūsų savivaldybės meras mėgsta dalinti išskirtinius interviu apie savo namo pramogą, naujas drauges ir dūstančius pavyduolius, susimokiusius sunaikinti močiutės relikviją - tvorą, skelbė jo žodžius, kad keltuvai turėtų būti baigti iki vasaros pabaigos. Kadangi „Vasaros aidų“ programoje rašoma, jog tai yra „atsisveikinimo su vasara šventė“, tai kitos progos atidaryti keltuvus šią vasarą jau nebus.

Kasdien mažiausiai porą kartų pravažiuoju Maironio gatve, pro vieną iš dviejų lynų keltuvo įlaipinimo aikštelių. Senokai nemačiau, kad ten kas nors dirbtų. Bet tebestovi tvoros, kurias apeidinėdami pėstieji lenda tiesiai po ratais. Dar daugiau nerimo kelia faktas, kad keltuvų atrama sumontuota virš vandens parko požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Jeigu statant tą stotelę ji sugebėjo taip pasislinkti į šalį, kad staiga prireikė griauti parko sieną, tai kas dabar taip lengvai patikės, kad ir atramos apkrovos teisingai apskaičiuotos?

Šis pramoginis infrastruktūros objektas darosi vis įdomesnis, bet informacijos apie jo statybų eigą visuomenei pateikiama vis mažiau ir mažiau. O kadangi Druskininkų savivaldybės taryboje vis dar nesuformuotas kontrolės komitetas, galima pagrįstai klausti, ar ne todėl ieškoma būdų jo vadovu neskirti, kaip numato Vietos savivaldos įstatymas, opozicijos atstovo? Negi tikrai yra ką slėpti?
Skaitytojai anądien pranešė judančių darbininkų senokai nematę ne tik lynų keltuvo, bet ir senojo Druskininkų tilto per Nemuną remontuojamoje dalyje.

Remontuojamoje taip ilgai, kad po pirmo kurso „Druskininkų naujienose“ atlikinėjęs praktiką žurnalistikos specialybės studentas, kuriam pirmajam patikėjau parašyti apie stringantį tilto remontą, dabar jau yra žinomas žurnalistas.


Klausinėjantiems, kada baigsis viena ar kita amžiaus statyba, pastaruoju metu turiu aiškų atsakymą: iki 2016 m. rudens. Nes tada vyks Seimo rinkimai ir valdantieji politikai tiesiog pagal savo prigimtį privalės kone kasdien karpyti atidarymo juosteles. Net, jeigu, kaip per savivaldos rinkimų kampaniją atidarant Druskininkų sportininkų rengimo centrą, atidaromas objektas tik pusiau baigtas. Netikite - nuvažiuokite patys pasižiūrėti, ar ten vyksta kokia veikla.