Šią savaitę Druskininkų miesto apylinkės teismas paskelbė
sprendimą dėl kurorto mero Ričardo Malinausko sodybos Latežeryje likimo. Merui
teks nusigriauti į Ratnyčios upę įsibridusios tvoros dalį, lauko židinį ir
stoginę, bet namas gali likti stovėti ten, kur jis yra.
Žinoma, tai dar nereiškia, kad jau rytoj garsioji tvora
grius. Teismas numatė 6 mėnesių terminą sprendimui įvykdyti, kuris bus pradėtas
skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. O ta diena gali ateiti dar
negreitai, nes sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti
skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per
Druskininkų miesto apylinkės teismą.
Gali būti, kad skųsti sprendimą, išsamiai jį išnagrinėjusi,
nuspręs viešąjį interesą šioje byloje ginanti Kauno apygardos prokuratūra. Ir
jau tikrai turėtų skųsti R.Malinauskas, kuris ne kartą yra pasakęs, kad
negriaus tvoros „kiek tai bekainuotų“.
Latežerio sodybos byloje yra įdomi detalė, šiek tiek
primenanti kitą garsų mūsų krašto skandalą – Vijūnėlės dvaro bylą. Mėgstu
tikslumą, todėl pacituosiu iš pranešimo, kurį išplatino Druskininkų miesto
apylinkės teismo teisėjo padėjėja Asta Bundonė: „Nagrinėdamas bylą teismas
nustatė, kad Latežerio kaimui nuo 2015 m. kovo 16 d. Kultūros paveldo apsauga netaikoma, todėl
teismas nevertino ieškinio, atsiliepimų dalies ir kitų pateiktų dokumentų,
susijusių su Kultūros paveldu“.
Kol neprasidėjo bylinėjimasis dėl R.Malinausko sodybos,
Latežeris buvo architektūros paminklas, gatvinis kaimas, savaimingai
susiklostęs XIX a. viduryje.
„Būdingos dvipusės, netaisyklingo plano sodybos su 4-7
pastatais. Palei šiek tiek vingiuotą pagrindinę gatvę šonu į ją stovi viengalės
arba dvigalės pirkios, netoli jų – svirnai, prie gatvės arba sklypų gilumoje –
tvartai ir kluonai. Išliko vertingų XIX a. viduryje- XX a. pirmosios pusės
apvalių arba tašytų rąstų pastatų (dvigalių ir viengalių pirkių, svirnų,
kluonų, tvartų). XIX a. pab. – XX a. pr. pirkios iš tašytų rąstų, apkaltų
lentomis, svirnai su keturstulpiais galiniais priesvirniais arba užlomis,
pastatyti ant kertinių akmenų arba stulpelių. Kluonai nedideli, dvišlaičiais
gegninės konstrukcijos stogais, su šoninėmis durimis,“- rašo apie Latežerį
Visuotinė lietuvių enciklopedija (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas,
2007. 562 psl.).
Ir staiga 2015 kovo 16 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo
vertinimo tarybos darbotvarkėje atsiranda punktas „Aštuoniolikos sodybų
gatviniam kaimui (u.k. 10339, AtV783), esančiam Latežerio k., Druskininkų sav.,
teisinės apsaugos reikalingumo klausimas“. Po metų jau jokia Specialiųjų tyrimų
tarnyba neišaiškins, ar toks sutapimas, kad apsaugą užsimota naikinti būtent
tada, kai prasidėjo teisminiai ginčai ir toks panaikinimas buvo naudingas R.Malinauskui,
yra atsitiktinis, ar kažkas kažkam, kaip garsiojoje Vijūnėlės dvaro byloje,
telefonu davė „zadaniją“ (lietuviškai – užduotį).
Svarstymo rezultatas buvo stebėtinai palankus merui. 2015
kovo 16 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarta (protokolo
Nr. VT2 – 15): „Aštuoniolikos sodybų gatviniam kaimui, esančiam Latežerio k.,
Druskininkų sav., teisinė apsauga nereikalinga“.
Netrukus R.Malinausko advokatas G.Černiauskas šį sprendimą
pateikia teisėjai L.Jakubauskienei ir prašo teismo įtraukti jį į bylą. Teismas
sutinka, nors jo nagrinėjamų leidimų statybai išdavimo metu Latežerio teisinė
apsauga dar galiojo. Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo
vertinimo tarybos sprendimas tampa lemiamu argumentu atmesti visą su
paveldosauga susijusią prokuratūros skundo dalį. Argi ne stebėtinai palankus
sutapimas?
Naujų sutapimų galime tikėtis ir nagrinėjant šią bylą
aukštesnės instancijos teismuose. Panašu, kad juos ruošia Druskininkų
savivaldybė, kurios taryba, opozicijai aktyviai protestuojant, patvirtino
sprendimą „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių integravimo į
Druskininkų savivaldybės bendrojo plano korektūros sprendinius“. Liberalų
sąjūdžio ir Mišrios frakcijos atstovai įsitikinę, kad „minėto specialiojo plano sprendiniais
siekiama panaikinti pakrantės apsaugos juostos galiojimą Vijūnėlės tvenkiniui
bei Ratnyčios upei Latežerio kaime“.
Nebeliks apsaugos juostos – nereikės griauti nei tvoros, nei
stoginės, nei lauko židinio. Kurių galų laikytis įstatymų, jeigu galima juos
pakeisti taip, kaip reikia Šeimininkui?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą