2013 m. vasario 28 d., ketvirtadienis

Niekas neklaus, ar norite euro


Euro įvedimui šiuo metu nepritaria du trečdaliai mūsų šalies gyventojų. Grubiai suapvalinus, maždaug tiek pat balsavo prieš atominę elektrinę, o jeigu kas paklaustų, būtų nelinkę leisti amerikiečiams ieškoti skalūnų dujų, renovuoti nykius blokinius daugiabučius namus, kuriuose jie gyvena, tiesti naujus kelius, statyti tiltus, oro uostus, prekybos centrus... Kaimynui namo perdažyti ir kiemo išsišluoti neleistų, jeigu tik tokiems darbams reikėtų jų parašo. Jau nė nebežinau, kaip čia jums pasakyti, kad esate, na, beveik girnapusė ant kaklo veržliai ir energingai visuomenės mažumai.

 Yra toks senas žydiškas prakeiksmas palinkėti jus įskaudinusiam žmogui gyventi permainų laikais. Nes bet kokios permainos reiškia, kad supras, kas vyksta, tik tie, kas nepatingės domėtis įvykių eiga ir gebės suvokti informaciją. O jų bus mažuma, geriausiu atveju trečdalis. Bene tai sėslaus ir konservatyvaus žemdirbio genai lemia, kad esame tokie daugmaž panašūs į rambius galvijus, kurie nuo ryto iki vakaro rupšnos ištryptos žolės likučius vienoje vietoje ir nieko daugiau nereikia. Tik palikit ramybėje, atsikabinkite, nieko nekeiskite. Leiskite mums bambėti panosėje, kad algos ir pensijos apgailėtinai mažos, mokesčiai beprotiškai dideli, kraujasiurbiai darbdaviai engia, kainos kyla, bet šiukštu nesiūlykite ką nors pakeisti. Mums buvo gerai ir su analogine televizija - nesvarbu, kad su trukdžiais, bet ji rodė ir nereikėjo pakelti sėdimosios nuo minkštasuolio bei lipti ant stogo antenos sureguliuoti. Mums gerai ir nerenovuotuose namuose, kam juos ta puta aplipinti ir taip dar stovi. Davė kažkada vykdomasis komitetas butą, tapetus prieš Maskvos olimpiadą perklijavom ir gerai, tegul būna, kaip yra. Ir „Pasatas” dar važiuoja, geras, vokiškas, beveik naujas - devyniasdešimt pirmų metų, dūmina, bet kai nešalta užsiveda ir važiuoja. O jeigu techninės apžiūros nepraeina, tai tik todėl, kad tie apžiūrovai kyšio nori. Atsikabinkit nuo mano biednos galvos, niekam juk netrukdau. Ir neminėkit jokių permainų. Žinau, kas jas sugalvojo, apvogti nori paprastą žmogų.

Paprastas žmogus visada žino, kad nuo permainų jis nukentės. Nes, jeigu kažkas pasaulyje keičiasi, tai keičiasi tik į blogąją pusę. Nes tik vagys ir apgavikai gali sugalvoti kažkokias permainas, nes juk jiems tai apsimoka, o jei nepasimokėtų, tai nieko ir nedarytų. Kiekvienas verslas yra suktybė ir apgaulė, nes iš kurgi tie verslininkai milijonus ėmė, kad viską pradėtų, kai visi buvom lygūs ir gaudavom po 120 rublių. Pavogė ar apgavo kažką, tai reiškia ir liko vagys, kurie paprastą žmogų, pasitaikius progai, visada apgaus. O tikruosius apgavikus tokie žmonės traukia iš tolo. Jie sugeba iš daugybės bankų išsirinkti tą, kuris rytoj bankrutuos, ir padėti ten laidotuvėms kauptas viso savo gyvenimo santaupas. Ir ne į kokį terminuotą indėlį, o į tokį investicinį produktą, kuriam netaikomas indėlių draudimas. Beje, būtinybė gražiai pasilaidoti paprastam žmogui gerokai svarbiau už patį gyvenimą. Laidotuvės privalo būtų tokios, kad kaimynai pavydėtų ir antkapis ne prastesnis už stovinčius ant gretimų kapų.

Tapti sukčių auka amžius - ne riba. Ir šią savaitę dvylikametis vienos druskininkietės sūnus iš namų išnešė ir nepažįstamiems asmenims atidavė 80 000 litų. Taip pat sėkmingai pinigus kam nors atiduoda ir jo mamos ar močiutės amžiaus žmonės, nes sukčiai visada laimi, o paprastas žmogus nukenčia. Jeigu šiuo dėsniu neabejojate, jūs tikrai esate paprastas žmogus.

Šią savaitę sužinojome, kad pasirengimas euro įvedimui Lietuvoje bus „koordinuojamas aukščiausiu Vyriausybės lygiu”. Tai reiškia, kad bus sudaryta darbo grupė, kuri koordinuos kitų darbo grupių veiklą, o tos darbo grupės... Jau supratote? Bus daug kalbėjimo, o sprendimą leisti, ar neleisti mums įsivesti eurą vis tiek priims Europos Komisija, pažiūrėjusi į skaičiukus, kurie nuo tų darbo grupių veiklos nė kiek nepriklauso. Tiesa, bus išleistas ne vienas milijonas biudžeto litų visuomenės informavimui. Tai reiškia, kad Vyriausybė paskelbs konkursą, kurį laimės viena ar kelios viešųjų ryšių bendrovės. Jos, viliuosi, užsakys į mano laikraštį keletą straipsnių, kuriuose bus aprašyta, kaip mums visiems verkiant reikia euro ir kaip jį įvedant nekils kainos. Jūs juos praversite neskaitydami arba perskaitysite, bet vakare pasižiūrėsite Baltarusijos valstybinės televizijos žinias ir iš jų sužinosite, kad euro zona jau ryt-poryt žlugs paskui bankrutuojančias Jungtines Valstijas. O viešinimo lėšų negavę laikraščiai dar būtinai aprašys, kaip kilo kainos įvedant eurą Estijoje ir Slovakijoje.

Todėl tyliai jums prisipažinsiu, kad mane džiugina tas faktas, jog įvedant eurą Vyriausybė neketina atsiklausti jūsų ir mano nuomonės, ir nebus rengiamas joks referendumas. Nes jūs būtinai iškrėstumėte kiaulystę - pasakytumėte „Ne”. Net jeigu 2015 m. euro įsivesti nepavyks, iki to laiko Vyriausybė atidės visus savo populistinius pažadus ir pasakos jums, kad privalome atitikti konvergencijos arba vadinamuosius Mastrichto kriterijus: infliacijos, biudžeto deficito, valstybės skolos, ilgalaikių palūkanų normos ir nacionalinės valiutos stabilumo rodiklius. Taigi gyvensime taip pat, lyg viešuosius finansus tvarkytų Ingrida Šimonytė, ir bus gerokai mažiau socializmo, negu jums norėtųsi.