2013 m. vasario 7 d., ketvirtadienis

Jei neketiname uždrausti Užgavėnių, leiskime žygiuoti ir gėjams bei nacionalistams


Eitynių sezonas kasmet prasideda Užgavėnėmis. Susirinkimų įstatymo reikalavimai šiam renginiui netaikomi: galima dėvėti kaukes, deginti laužus, užkabinėti praeivius, propaguoti nesveikus maitinimosi įpročius ir nepagarbiai vaizduoti tautines bei profesines žmonių grupes, saugotinus gyvūnus. Vienintelis argumentas, kodėl ši keista šventė iki šiol toleruojama - jos tradiciškumas. Bet juk turėjome tradicijas auklėti vaikus diržu, reguliuoti keturkojų augintinių skaičių skandinant jų palikuonis kibire ir gydyti ligas užkalbėjimais.

Pastaroji tradicija, beje, vėl sugrįžta. Gal pamenate, kaip klasikiniame siaubo filme „Nasrai“ mažo kurortinio miestelio valdžia visaip stengėsi nuslėpti žinią apie paplūdimyje poilsiautojų galūnėmis užkandžiaujantį ryklį? Ne, Druskininkų vandens parke ryklio nemačiau. Net ir pripučiamo. Užtat Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę gripo epidemijos jau paskelbtos 27 savivaldybėse. Epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir ŪVKTI pasiekia 100 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų. Druskininkų savivaldybėje susirgusiųjų skaičius 10 tūkst. gyventojų - 165. Bet epidemija net ir šios savaitės viduryje dar nebuvo skelbiama, nes tai gali atbaidyti poilsiautojus. Ją paskelbus tektų riboti masinius žmonių susibūrimus, o kelialapius įsigiję kurorto svečiai turėtų pagrįstą pretekstą atsisakyti kelionės į sanatorijas ir reikalauti grąžinti pinigus.

Įsivaizduokite, kad atvažiuojate į vieną geriausių Rytų Europos kurortų stiprinti sveikatos ir tik vietoje sužinote, kad čia siaučia epidemija. Užsibarikadavęs viešbučio kambaryje ilgai neištversite, nes ramybės neduos mintis, kad tuo metu šviesiaplaukė ilgakojė jums turėtų daryti masažą su druska ir medumi, už  kurį jau sumokėjote. Išėję iš kambario iškart pasigausite virusą nuo pirmo sutikto čiaudinčio ir šnarpščiančio nosį druskininkiečio ir likusias dvi savaites kamuositės lovoje, krečiamas karštinės ir kaulų laužymo. O kai atgausite jėgas tiek, kad, atrodydamas kaip laiku nepalaidotas numirėlis, pajėgsite prisilaikydamas už sienų išeiti iš kambario, bus pats laikas keliauti namo.

Todėl negalime būti tikri, kad to ryklio vandens parko baseine tikrai nėra, nes, jei jis būtų, druskininkiečiai apie tai nesigirtų, o į vandens paviršių iškilusias poilsiautojų kūnų dalis tyliai krautų į krūvas tarnybinėse patalpose. Nes mūsų jaunas energingas ir visų mylimas meras žino, kad to, ką jis uždraus viešai aptarinėti, nėra ir negali būti.

Bet sugrįžkime prie šventinių eisenų sezono. Virginijus Savukynas už vieno stalo LRT „Įžvalgose” susodino nacionalistų ir gėjų teisių gynėjų eitynių organizatorius ir netgi sugebėjo suvaldyti juos, kad nesusipeštų. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka, savo įvaizdžiu kuo puikiausiai tinkantis būti abiejų eisenų dalyviu, apie oponentų eitynes sakė, kad visuomenės moralei pavojingus renginius galima ir privalu drausti.

Bet lygiai taip pat sėkmingai galima išmąstyti, kad tautiniai jausmai yra savo etniškumo sureikšminimas, kuris, jeigu staiga taptų populiarus, galėtų pakenkti visuomenės moralei. Bet dauguma lietuvių turi imunitetą šiai ideologijai, todėl jokios grėsmės nematau. Kol per Seimo rinkimus už nacionalistines partijas balsuoja mažiau negu vienas procentas rinkėjų, nes vyraujanti patriotizmo samprata remiasi įsipareigojimu tėvynei, o ne etnosui ar rasei, vienintelė tautininkų galimybė į save atkreipti dėmesį yra tų aistras kurstančių skustagalvių eitynių organizavimas.

Ar pamatęs Gedimino prospektu žygiuojančias gėjų poras kas nors iš jūsų suabejotų savo orientacija? O gal pamanytumėte, kad būti gėjumi yra baisiai šaunu, todėl reikia pabandyti juo tapti? Bijau, kad nepavyks, nebent juo jau esate, tik atkakliai neigiate savo prigimtį.

Net jeigu dėl tolerancijos eitynių keli užsislaptinę gėjai, vedę moteris ir jas apgaudinėjantys, nuspręs laisvintis ir pripažinti savo orientaciją, tai tik sumažės nelaimingų, save ir artimuosius kankinančių žmonių. Ir jei kas kenkia visuomenės moralei, jei apie tokią išvis galime kalbėti, tai tik tas melas, kuriuo stengiamės paslėpti viską, ko nesuprantame, bijome, gėdijamės, tarsi to įsivaizduojamo ryklio baseine.

Tas pats tinka ir nacionalistams. Ar patikėsite, jeigu pasakysiu, kad pamatęs Kovo 11-osios skustagalvių eiseną protiškai įgalus ir likimo nenuskriaustas žmogus kitą rytą nusiskus galvą, išsitatuiruos ant gauruotos krūtinės „senovės baltų saulės ženklą“, apsiaus ilgaaulius suvarstomus batus ir eis paspardyti lenkiškai kalbančių kaimynų? Kol eitynių organizatoriai sugeba neperžengti ribos, už kurios prasideda neapykantos kurstymas, išvengia atvirai rasistinių ir antisemitinių šūkių, formaliai prie jų nėra ko prikibti. Jeigu kažkam suteiksime įgaliojimus drausti ir bausti vien už tai, kad pagrįstai įtariame, jog eisienos dalyvių pažiūros galimai yra gerokai radikalesnės už skanduojamus šūkius, persekiojimas už pažiūras labai greitai taps visuotiniu ir nevaldomu.

Todėl jau visai rimtai siūlau, jei jau neketiname uždrausti Užgavėnių, leisti žygiuoti visiems, kas tik nori ir kur nori. Per Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją, Gegužės 1-ąją. Gal net kasdien. Kad greičiau atsibostų ne tik atsitiktiniams praeiviams, bet ir žiniasklaidai, o galų gale net ir patiems eisenų dalyviams.