2013 m. balandžio 19 d., penktadienis

Šiandien dar labiau myliu Ameriką


Šiomis dienomis ir aš esu bostonietis. Neketinau rašyti šitų iš pirmo žvilgsnio banalių žodžių, kol nepaskaičiau skaitytojų komentarų prie pranešimų apie sprogimus Bostono maratone populiariausiuose lietuviškuose naujienų portaluose. Nesu ypatingas jautruolis, bet šiandien man šlykštu liesti tas pačias durų rankenas ir prekybos centrų vežimėlius bei vaikščioti tais pačiais šaligatviais su žmonėmis, kuriems ant asfalto ištaškytas iš viso pasaulio susirinkusių bėgikų kraujas tėra dar viena proga paskleisti neapykantą Jungtinėms Amerikos Valstijoms. O labiausiai džiugina, kad šuns balsas į dangų neina.  Nepaisant jų lojimo, nepriklausomai nuo to, turime dešiniąją ar kairiąją Vyriausybę, jau porą dešimtmečių esame ir ateityje būsime JAV sąjungininkais ir draugais.

Netrukus po 2001 m. rugsėjo 11-osios Europos kairiųjų intelektualų pastangomis simpatizavimas JAV arba Izraeliui tapo jei ne įtartinu, tai bent jau kažkokiu nemadingu.
 „Džihadas ir McPasaulis yra dvi tos pačios monetos pusės,”- rašė knygoje „Sveiki atvykę į Tikrovės dykumą“ kairių pažiūrų jaunimo pamėgtas filosofas Slavojus Žižekas.
Šaipytis iš teroristų medžioklę į visą pasaulį išplėtusio buvusio JAV prezidento Džordžo Bušo tapo gero skonio požymiu, o Andersas Behringas Breivikas įkalė paskutinį vinį. Sulaukti ginklų bei sprogmenų ieškančių slaptųjų tarnybų pareigūnų kratos dabar jau turite daugiau galimybių, pareiškęs, kad simpatizuojate JAV ir Izraeliui, negu bendrindamas socialiniuose tinkluose „Al-Qaeda” pranešimus.
Jaunuoliai su gobtuvais ir palestinietiškomis skarelėmis iš radikalios kairės ir skustagalviai iš dešinės paradoksaliai panašiai nekenčia amerikietiškosios liberaliosios demokratijos ir laisvės tradicijos. Vadovaujantis neomarksisto Herberto Marcuse radikalizuota pozityviosios tolerancijos samprata, neteisingos pažiūros negali būti toleruojamos. Puikiausias taikinys - meilė kapitalizmo simboliu tapusiai Amerikai. Specialiai jiems paerzinti artėjant vasarai dėvėtų rūbų parduotuvėse dairausi marškinėlių su Laisvės statula, kad iškart būčiau priskirtas prie retrogradų.
Dar įdomesni šiuo požiūriu yra mūsų radikalūs dešinieji lipdantys savo ideologiją iš mėgėjiškų pagoniškosios mitologijos rekonstrukcijų, homofobijos, antisemitizmo ir antiamerikonizmo. Ir mėgsta cituoti tuos pačius rusiškos bei baltarusiškos kilmės informacijos šaltinius.
Persekiodami paramą iš Vakarų gaunančias pilietines organizacijas Rusijos ir Baltarusijos autoritariniai režimai savo propagandos priemonėse perša mums Šaltojo karo laikų dvipolio pasaulio vaizdą. Jame sovietinis ir postsovietinis blokas bei Amerika su savo sąjungininkais pateikiami kaip tarpusavyje konkuruojančios jėgos. Jokio gėrio ir blogio, laisvės ir tironijos. Ir beveik natūrali išvada, kad tokiems mažiukams, kaip Baltijos šalys, naudingiau laikytis bešališko neutralumo. Ir nepamiršti istorinių ryšių, kultūrinio artumo kaimynams, kurie yra šalia, o ne už Atlanto.
„Na štai, taip ir maniau, Sadauskas ir vėl viską pritemps iki kone landsbergiškos rusofobijos,” - atsidus skaitytojas.
Būtinai pritempsiu. Teiginys, kad vieni nemėgsta JAV, o kiti - Rusijos, nėra adekvati opozicija. Čia jums ne pomidorų kečupas arba česnakinis padažas prie picos. Yra esminis skirtumas tarp mūsų sąjungininkų ir buvusių okupantų.
O tokiu metu, kai amerikiečiai išgyvena dar vieną žiaurų sukrėtimą, turiu progą pareikšti, kad renkuosi amerikietišką svajonę, amerikietišką laisvės ir demokratijos supratimą bei dėkingumą šiai didžiai šaliai už viską, ką ji daro pasauliui. Daugiau nebesigėdysiu, kad mėgstu „Coca Cola”, o ne pasaldinto šlapimo spalvos bei skonio „Buratiną” iš mano sovietinės vaikystės, apdegusio veido vyriškis dryžuotu megztiniu su peiliais ant pirštinės ir stambus vyrukas su ledo ritulio vartininko kauke bei mačete iš XX a. 9 dešimtmečio amerikietiškų siaubo filmų seniai išstūmė iš prisiminimų visas „Viešnias iš ateities”.
Kas bebūtų Bostono sprogdintojai, tikiu, kad jie bus išaiškinti. Juk visuose mano matytuose amerikietiškuose filmuose būna tokia pabaiga, kai blogis sulaukia pelnyto atpildo.