Socialdemokratai pensininkų bijo labiau negu automobilininkų

Algirdo Butkevičiaus vadovaujama koalicinė vyriausybė stebėtinai ilgai išlaikė nemąžtantį populiarumą, vadovaudamasi paprastu receptu: kai nieko nedarai, tai ir neklysti. Atsigaunanti šalies ekonomika leido vadovautis šituo sėkmės receptu gal net iki kadencijos pabaigos, bet, artėjant Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, atsargumą įveikė pagunda įsiteikti visų valdžių mylimiausiai visuomenės daliai - pensininkams.

Nebūsiu labai originalus primindamas, kad ant 2008 - 2012 m. šalį valdžiusios Andriaus Kubiliaus vyriausybės galvų žmonių prakeiksmai pasipylė ne tada, kai teko karpyti biudžetą ir mažinti įvairias išmokas bei pašalpas. Keiksmažodžiu Kubiliaus pavardę pavertė mokesčių didinimas. Būtent dėl jo dužo Seimo langai, o 2012 m. rudenį pozicija ir opozicija apsikeitė vietomis.

Nesu sutikęs nė vieno gyvo žmogaus, kuris patirtų malonumą mokėdamas mokesčius, o ryšys tarp to, ką atiduodame Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai, ir viešųjų paslaugų bei išmokų nesuvokiamas net ir mokantiems naudotis excelio lentelėmis. Lengviau toleruojame netiesioginius mokesčius, tokius kaip PVM ir akcizai, kai atrodo, kad viena ar kita prekių grupė tiesiog pabrango. Bet, kai jau tenka pačiam iš savo sąskaitos pervedinėti nuosavus pinigus į VMI sąskaitą, pavyzdžiui, mokant Žemės mokestį arba Gyventojų pajamų mokestį už parduotą turtą, jaučiuosi lyg pats sau kirviu kapočiau rankos pirštus.

Šią savaitę Darbo grupė pensijų kompensavimui pranešė pabaigusi savo darbą ir pateikė teisės aktų projektus valdančiosios koalicijos Politinei tarybai. Koalicijos partneriams teks nelengva užduotis apsispręsti - įskaudinti pensininkus, atidedant žadėtą sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimą, ar surizikuoti pirmą kartą šioje kadencijoje pritarti visiškai naujo tiesioginio mokesčio įvedimui.

LSDP automobilių mokesčiui pritaria, bet koalicijos partneriai darbiečiai, tvarkiečiai ir lenkai iškart suskubo prieštarauti, nors ką tik Darbo partijos deleguota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė džiaugėsi, jog naujasis mokestis leis 2014 m. išmokėti pensininkams apie 90 mln. litų, o iš viso kompensavimui planuojama išleisti 443,6 mln. litų.

Seime mokestinių įstatymų pakeitimams turėtų pasipriešinti opozicinė TS-LKD ir Liberalų sąjūdis. Ypač pastarasis, 2008 - 2012 m. vyriausybėje sugebėjęs įtikinti koalicijos partnerius atsisakyti ne vieno mokesčių didinimo.

„Ne, ne ir dar kartą ne. Taip ir lieka paslaptis, ar iš fantazijos stokos, ar iš paprasčiausio kvailumo gimsta tokie absurdiški siūlymai, kaip apmokestinti visus vairuotojus atsižvelgiant tik į automobilių variklio dydį. Beje, šis pavydo mokestis liestų visus, įskaitant ir vairuojančius pensininkus. Ar tokio rezultato laukiame? Nebent valdantieji Lietuvą Europoje mato tik kaip senų automobilių laužavietę,”- trečiadienį savo „Facebook” paskyroje piktinosi liberalų lyderis Eligijus Masiulis.

TS-LKD vadovas ir Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ketvirtadienį sakė, kad valdančiųjų socialdemokratų argumentacija dėl automobilių mokesčio yra „neteisinga ir žeidžia pačius pensininkus”.

Opozicijos balsų naujam mokesčiui sustabdyti tikrai nepakaks, bet jie bene pirmą kartą per šią Seimo kadenciją turi galimybę pasitelkti spontanišką visuomenės pasipiktinimą. Mieguistos automobilininkų organizacijos, paskatintos ir paragintos politinės opozicijos, nesunkiai galėtų surinkti prie Seimo ar Vyriausybės įspūdingą piktų vairuotojų minią. Langų daužyti, žinoma, niekas nepradės, bet, būdamas socialdemokratu ar darbiečiu, į gatvę ne pėsčiųjų perėjoje žengti nedrįsčiau.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė, 2011 m. pagarsėjusi populistiniu siūlymu visiems valdininkams, ministrams ir prezidentams tris mėnesius pagyventi už 800 litų, demonstruoja, kaip dalis mūsų šalies pensininkų mažų pensijų problemą suvokia atsietai nuo kitų Lietuvos ekonominių bei demografinių bėdų. Ryšį pajus tik tada, kai tą sumą, kuria padidės provincijos senjoros pensija, jai teks atiduoti bedarbiui sūnui sumokėti automobilio mokestį už surūdijusį praeito amžiaus pabaigos „pasatą”, kad tik būtų kuo nuvažiuoti iki parduotuvės ar šeimos gydytojo. Čia jūs mieste galite rinktis - automobilis ar viešasis transportas. Kaime pasirinkimas kitoks - važinėti į darbą automobiliu arba sėdėti namie ir gerti. Brangesnė automobilio eksploatacija ir degalai reiškia didesnį skurdą provincijoje ir socialinę atskirtį.

Pasirinkimas spręsti vienos gyventojų grupės problemas kitų sąskaita yra toks rizikingas žingsnis, nuo kurio gali prasidėti staigus valdančiųjų partijų populiarumo mažėjimas. Ir net jeigu per artėjančius rinkimus visuomet tvarkingai balsuojantys ir todėl politikų labiausiai mylimi pensininkai dar padės jiems išvengti akivaizdaus sutriuškinimo, jau per 2015 m. pradžioje vyksiančius savivaldybių rinkimus automobilininkų kerštas gali būti negailestingas.

Anoniminis naujienų portalo „Delfi” komentatorius bene aiškiausiai išsakė, kokios gyventojų reakcijos į automobilių apmokestinimą galima tikėtis: „Sutaupysiu naujam mokesčiui pildamas kontrabandinį kurą ir darysiu tai iš principo”. Patikėkite, jis tikrai ne juokauja. Būtent tokiu būdu sunkmečiu liaudis keršijo A.Kubiliaus vyriausybei.