Seniai įtariau, kad valdantieji apie mūsų šalies gyventojus
mąsto kaip apie nesubrendusius arba protiškai neįgalius. Kitaip juk
nepaaiškinsim daugelio politikų pasisakymų, supaprastintų tarsi vaikiškos
knygelės, atspausdintos ant plėšymui atsparaus kartono, arba žaislai,
neturintys smulkių detalių, kurias galima įkvėpti arba nuryti. Bet geriausiai
šį požiūrį atskleidžia Finansų
ministerijos kartu su Lietuvos banku sugalvota euro įvedimo informacinė
kampanija, akivaizdžiai nutaikyta į pradinės mokyklos nebaigusią auditoriją.
Tikriausiai vertėtų paminėti, kad esu nė trupučio
neabejojantis euro įvedimo šalininkas. Įtikinėti manęs nereikia, bet pažįstu ne
vieną žmogų, kuris euro nauda abejoja arba išvis jo nenori. Galėčiau su
išlygomis netgi pritarti Premjero Algirdo Butkevičiaus nuomonei, kad nemažai
daliai nepritariančiųjų paprasčiausiai stinga informacijos. Kai paskambinęs į
radijo stotį Jonas ar Pranas iš Mikabalių pradeda įrodinėti, jog euro nereikia
todėl, kad visa eurozona jei ne rytoj tai pirmadienį jau tikrai žlugs,
informacijos jam netrūksta - jos netgi per daug. Tik tos žinios gautos iš
kaimyninių šalių televizijos kanalų, neoficialią euro įvedimo Lietuvoje
informacinę kampaniją pradėjusių gerokai anksčiau, negu mūsų valstybės
institucijos. Aiškios ir patrauklia forma pateiktos informacijos apie
bendrosios Europos Sąjungos valiutos privalumus šitiems žmonėms stinga ne
todėl, kad jie jos nepajėgia susirasti, o tik dėl jų užsisklendimo priešiškoje
informacinėje erdvėje. Kaimo krautuvėje nusipirkęs pigiausią „Respublikos”
leidinių grupės laikraštį, o namie įsijungęs Baltarusijos valstybinės
televizijos kanalą, Rytų ir Pietų Lietuvoje pagaunamą gal net geriau už LRT ,
jis tvirtai žinos, kad euras tėra gėjų, žydų ir masonų sąmokslo nuskurdinti
paprastą Lietuvos žmogų dalis.
Dabar pabandykime įsivaizduoti, kad tas pats asmuo, kaip
suplanuota Finansų ministerijos su Lietuvos banku, gauna į savo ne pirmos
jaunystės „Nokia” telefoną trumpąją žinutę koks yra nustatytas euro ir lito
kursas. Keiksmažodžius praleisiu, bet net ir tos žinutės gavėjui bus aišku, kad
vieninteliai, kam iš tokios informavimo kampanijos bus naudos, yra mobiliojo
ryšio operatoriai.
Kiek pažįstate žmonių, kurie nemoka susiskaičiuoti pinigų?
Net ir tie, kas mokykloje mieliau žvalgėsi į simpatiškas mergiotes, o ne traukė
kubines šaknis, jau tada kuo puikiausiai sugebėdavo suskaičiuoti iš manęs
atimtas kapeikas. Mano aštuoniasdešimtmetės kaimynės ir už jas kiek jaunesni
kaimo vyrai, pėsčiomis keliaujantys anapus Varnėniškės miško, į gretimo kaimo
krautuvę, prireikus atlikti sudėtingesnį matematinį veiksmą, įsijungia
kalkuliatorių mobiliajame telefone. Kiekviename telefono modelyje jį buvo
galima rasti jau praeito amžiaus pabaigoje, o dabar su Dievo padėjimu jau
sulaukėme 2014-ųjų.
O kadangi Finansų ministerijos ir Lietuvos banko ponai apie
tai negirdėjo, jie planuoja mums visiems išdalinti „specialias hologramines
korteles, kuriose bus nurodyti dažniausiai naudojamų sumų konvertavimas iš litų
į eurus”. Holograminės tikriausiai todėl, kad jų pagaminimas per pigiai
nekainuotų - juk reikia kažkaip išleisti tam numatytus 10 milijonų litų.
„Pavertus kortelę į vieną pusę bus matyti suma litais, o į
kitą pusę – ji pakeista į eurus. Kortelė bus kreditinės kortelės dydžio ir
lengvai tilps į piniginę“, – cituoja naujienų portalas DELFI Lietuvos banko
komunikacijos vadovą Giedrių Simonavičių. Jei turite lopšelinio amžiaus vaikų,
galėsite jiems atiduoti pažaisti, o kadangi mano dukra kaip tik šiemet baigia
gimnaziją, tai galės man kvalifikuotai išaiškinti, ar galiu tą holograminį
žaislą mesti tiesiai į žydrą rūšiuotų atliekų konteinerį, skirtą popieriui,
plastikui ir metalui, ar jo vieta pilkame, į kurį metame buitines atliekas.
Euro įvedimo informacinė kampanija atvers naujas galimybes
sukčiams, kurie ateis į jūsų namus perskaičiuoti ne banke laikomų grynųjų
pinigų. Net jei televizorius apie eurą pasakos nuo ryto iki vakaro, jie atras
sau tinkamų aukų, kurios jau spėjo sukaupti bent kelis tūkstantėlius nuo to
laiko, kai pastarąjį kartą išpirko nuo atsakomybės už sukeltą eismo įvykį
anūką, kurio niekada neturėjo. Lietuvos bankas galėtų sumaniausius iš jų
laikinai įdarbinti nešioti po kaimus informacinius lankstinukus ir tas hologramines
korteles. Nereikės eiti du kartus.
Smagiausia visoje šitoje istorijoje, kad, įvedus eurą be
jokių naujų referendumų, visi per pilnatį sapnuojantys Lietuvos išstojimą ir
Europos Sąjungos jaunieji nacionalistai, rytiniams kaimynams dirbantys
interneto socialinių tinklų agitatoriai, Vytį su svastika ant skydo piešiantys
sarmatai ir per du dešimtmečius smulkių monetų vadinti kapeikomis taip ir
neatpratę sovietmečio nostalgikai pasijaus it gavę per snukius šlapiu grindų
skuduru. Vien dėl to verta Lietuvai keisti valiutą ir iškęsti dėl kainų
apvalinimo perskaičiuojant susidarysiantį smulkių prekių bei paslaugų brangimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą