2014 m. birželio 12 d., ketvirtadienis

Mašalų naikinimas kainuotų ne brangiau už vietinės valdžios savigyros leidybą

Kadangi jau prieš savaitę mane pasiekė gandai, neva dzūkai jau renka pirmuosius grybus, šiandien nusprendžiau pats juos patikrinti ir išėjau pasižvalgyti į vieną nedidelį Veisiejų krašto pušynėlį, kurio tikslios vietos savanaudiškai neišduosiu. „Mitas patvirtintas,”- kaip televiziniai mitų griovėjai. Voveraitės jau gausiai auga ne tik ant takų, bet ir įprastinėse jų augimvietėse ir pasiekė leistiną rinkti dydį.

Tik jeigu nemėgstate savo krauju šerti uodų ir mašalų, į mišką geriau nė nosies nekiškite. Net ir gausiai pasipurškęs ne pačiu pigiausiu repelentu miške ištvėriau vos keliolika minučių. Todėl tikrasis, malonumą, o ne kančią teikiantis grybavimas, jei miškų neišdžiovins vasaros kaitra, prasidės tik birželio viduryje, kai sumažės kraujasiurbių vabzdžių.

Prie Nemuno pirmąsias vasaros dienas leidžiantys žvejai skundžiasi, kad kraujasiurbių mašalų ten jau panašiai tiek, kaip būdavo XX a. pabaigoje, iki pradedant prieš jų lervas naudoti bakteriologinį preparatą „Vectobac”. Mieste taip pat vis dažniau galima pamatyti nusiskintomis medžių šakelėmis įkyriuosius mašalus vaikančius poilsiautojus. Pamenu laikus, kai toks vaizdas buvo tapęs mūsų kurorto simboliu. Paskui mokslininkai parengė Upinių mašalų naikinimo programą, kuriai Vyriausybė kasmet skirdavo po kelis šimtus tūkstančių litų. Už juos būdavo perkamas ir mokslininkų rekomenduojamu metu į Nemuną išpilamas mašalų lervas naikinantis bakteriologinis preparatas.

Jo efektą dzūkai netrukus pajuto, o Druskininkai išdidžiai skelbė, kad kraujasiurbių mašalų pas mus kurorte nėra - galite drąsiai atvykti poilsiauti. Būtent mašalų sumažėjimo laikotarpis sutapo su didžiausiu poilsiautojų srauto augimu ir kurorto suklestėjimu. Ko gero ne per drąsu būtų teigti, kad be sėkmingos Upinių mašalų naikinimo programos nebūtumėm matę nei tokio svečių srauto, nei milijardinių investicijų.

Nebekankinami mašalų druskininkiečiai ir kiti panemunių dzūkai lengviau atsikvėpė, bet vos tik jie nustojo garsiai rėkti apie šią Dievo koronę, politikai pradėjo karpyti mašalų naikinimui skiriamas lėšas. Kasmet nuo 1999 m. į Nemuną būdavo išpilama 8 tonos „Vectobac”, bet 2008 m. (dar prieš krizę ir Kubilių!) šis kiekis sumažėjo iki 6 t, 2009 m. išpilta 3,5 t., 2010 m. - tik 2,5. Dabar jau keletą metų pinigų išvis neskiriama ir mašalų lervos nenaikinamos. Žinoma, kurį laiką dar jausime dešimtmetį vykdytos programos pasekmes ir mašalų populiacija atsikurs ne iš karto, bet toks jų pagausėjimas, kokį stebime šiemet, turėtų priversti sunerimti. Ir pirmiausiai druskininkiečius, nes Vyriausybės rūmuose mašalai nekanda, o prieš rinkimus išdalintų pažadų įgyvendinimui stinga ne šimtų tūkstančių, o šimtų milijonų.

Kadangi mašalų naikinimas labiausiai rūpi druskininkiečiams, nes kraujasiurbių antplūdis galėtų visiškai sunaikinti mūsų kurortą, iš sostinės vis dažniau išgirstame atsakymą, kad pati Druskininkų savivaldybė turėtų finansuoti Upinių mašalų naikinimo programos tęsinį. Juolab, kad kainuotų ji ne daugiau, negu vietinės valdžios įsteigto blizgaus savigyros laikraštuko leidyba ir nemokama dalyba. Mašalams nusivaikyti jis gal ir tinka, bet įprastomis ten publikuojamomis pasakaitėmis, kad dėl visko kaltas praeitame amžiuje dviratuku į darbą važinėjęs meras, sugeltų žmonių įtūžio apmaldyti gali ir nepavykti.

Kaip tik šį antradienį Seime išklausyta 2013 metų Žurnalistų etikos inspektorės ir jos vadovaujamos tarnybos veiklos ataskaita, kurioje daug dėmesio skirta Druskininkų problemoms ir garsiajai propagandinio Druskininkų valdžios leidinio bylai. Atsakinėdamas į „Žinių radijo” klausimus, turėjau progą pasidžiaugti, kad inspektorė puikiai supranta, jog Druskininkuose vyksta laisvos spaudos naikinimas ir pakeitimas laikraštį imituojančia valdančiųjų politine reklama. Žurnalistų etikos inspektorės sprendimą mūsų savivaldybė metų pradžioje apskundė teismui, o pirmasis jo posėdis vyks tik birželio 23 d. Iki 2015 m. savivaldos rinkimų tikrai pavyks ištempti.


Druskininkuose susiklosčiusią situaciją Žurnalistų etikos inspektorė savo ataskaitoje vadina „gera proga Seimui griežčiau sureguliuoti savivaldybių norą dalyvauti visuomenės informavimo ir jos nuomonės formavimo procesuose”. Proga gal ir būtų, bet man Seime nepavyksta įžvelgti politinės valios skriausti savus merus, užsiimančius tokiu „dalyvavimu”.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą