Liepą sulauksime sprendimo propagandinio Druskininkų valdžios laikraščio byloje

Viliaus Semeškos nuotrauka

Pirmadienį apturėjau malonumą dalyvauti įdomiame teismo posėdyje – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo Druskininkų švietimo centro, Druskininkų savivaldybės administracijos ir tarybos skundą, kuriuo šie prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektorės sprendimą „Dėl leidinio „Mano Druskininkai“. Buvau ten kviestas trečiąja šalimi, kas šiaip jau gerokai smagiau už man jau tapusį įprastu kaltinamojo arba atsakovo vaidmenį... Jokių pasižadėjimų nekomentuoti proceso ir nesidalinti su skaitytojais savo įspūdžiais apie tai, kas vyko posėdžio metu, pasirašyti nereikėjo, tai galiu laisvai reikši savo nuomonę.

Didžiausios nuostabos ko gero vertas pats faktas, kokiomis pajėgomis savivaldybė ėmėsi teisminės kovos su Visuomenės informavimo įstatymo vykdymą kontroliuojančia Žurnalistų etikos inspektorės tarnyba. Prieš vieną šios tarnybos juristę stojo ne tik Druskininkų savivaldybės švietimo centro vadovas Vytautas Gintutis ir savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Renaldas Viščinis, bet ir du advokatai, atstovaujantys centrą ir savivaldybės administraciją. Bet jei jau niekam negaila mokesčių mokėtojų pinigų, išleistų leidžiant, kaip rašoma šiame teisme nagrinėtoje Žurnalistų etikos inspektorės išvadoje, „tenkinantį grupinius politinius interesus“ laikraštį, tai negi dabar staiga puls taupyti advokatams?

Nustebino ponas V.Gintutis, sugalvojęs naują, man lig šiol negirdėtą leidinio „Mano Druskininkai“ atsiradimo versiją. Pasak jo, dar 2012 m. Druskininkų pedagogai jam neva vis pasiskųsdavo, kad vietiniai savaitraščiai atsisako spausdinti straipsnelius apie švietimo įstaigose vykstančius renginius. Tada ir sugalvojo taip skriaudžiami švietimiečiai išleisti savo laikraštį.

Gal tikėjosi, kad teisėjų kolegija visus to leidinio egzempliorius vargu ar pervers ir nepamatys, kad nuo pat pirmųjų numerių vyrauja ne švietimo naujienos, o Druskininkus valdančių politikų liaupsinimas? Nuoširdžiai gailiuosi sugadinęs V.Gintučiui sklandų pasirodymą užduodamas naivoką klausimą, ar jis gali paminėti bent vieną atvejį, kada „Druskininkų naujienos“ atsisakė spausdinti kurio nors vietinio pedagogo straipsnį. Versija sugriuvo kaip kortų namelis, kai pats Švietimo centro vadovas pripažino, jog taip gal niekada nebuvo, gal čia „Druskonis“ ko nors neišspausdino, ar išspausdino pavėluotai. Gaila, posėdyje nedalyvavo kolega „Druskonio“ redaktorius, o tai gal V.Gintučiui būtų tekę sakyti, kad nespausdino „Merkio kraštas“ ar „Lazdijų žvaigždė“.

Dar linksmesnė V.Gintučio pasakojimo dalis buvo skirta paslaptingajam „Mano Druskininkų“ rėmėjui. Neva, tik jam atsiradus, Švietimo centras ryžosi nereguliariai spausdinamą ir platinamą leidinį paversti savaitraščiu. Žurnalistų etikos inspektorės tarnybos atstovė priminė, kad paramos sutartis su Druskininkų vandens parką valdančia bendrove buvo pasirašyta tik prasidėjus inspektorės tyrimui. Man vėl teko įkišti savo trigrašį ir priminti, kad taip gražiai „rėmėju“ vadinamas Druskininkų vandens parkas priklauso tai pačiai Druskininkų savivaldybei, kaip ir Druskininkų švietimo centras, o parką valdančios bendrovės valdyboje posėdžiauja Druskininkų savivaldybės administracijos vadovai. Tikriausiai būsiu baisiai netaktiškai pasielgęs, baigiamojoje kalboje tokį „rėmimą“ pavadinęs mokesčių mokėtojų pinigų dėliojimu iš vienos valdiškos kišenės į kitą.

Teisėjų kolegija per vieną posėdį išnagrinėjo bylą iš esmės ir ketina skelbti sprendimą liepos 11 d. Jei labai norės, Druskininkų valdžia galės skųsti jo sprendimą LR Vyriausiam administraciniam teismui, kas leistų dar šiek tiek užvilkinti Žurnalistų etikos inspektorės sprendimo „Dėl leidinio „Mano Druskininkai“ vykdymą. Gal net iki savivaldos rinkimų pratemps. Būdamas to leidinio redaktorės vietoje (jūs to neįsivaizduojate, bet juk galim svarstyti hipotetiškai), jau dabar patyliukais ieškočiausi darbo. Vasarą juk lengviau susirasti, negu pasibaigus sezonui, kai nei lauko kavinėms padavėjų, nei komunalininkams šieno ravėtojų nebereikia.

Aną ketvirtadienį Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė sąrašą didžiausių skolininkų, kurie iki birželio 10 d. nebuvo sumokėję pelno mokesčio pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2013 m. Į skolininkų dešimtuką pateko UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA”, valdantis Druskininkų vandens parką, kuris ir yra tas paslaptingasis leidinio „Mano Druskininkai“ rėmėjas. Ar galėjo 263 tūkst. litų skolą valstybei turinti Druskininkų savivaldybės bendrovė užsiimti tokiu rėmimu, turėtų pasidomėti panašius įdomaus valdiškų pinigų naudojimo grupiniams politiniams interesams tenkinti atvejus tiriančios tarnybos.