Druskininkiečiai turi teisę žinoti

Viliaus Semeškos nuotrauka

Stengiuosi nematyti rudens ženklų kaip pusamžis vyriškis vis bandantis užšukuoti plikę jam likusiais plaukais, bet šiomis dienomis saulės šviesa krito į kiemą jau visai kitu kampu, negu vidurvasarį, o žiogai už lango taip įsitriukšmavo, kad teko pagarsinti televizorių, ko iškart pasigailėjau. Kai išgirstu per naujojo sezono anonsus žodį „soriukas”, tiesiog fiziškai žiaukčioti pradedu tarsi kokį plaukų gniutulą prarijęs.

Panašiai galima būtų sureaguoti, kai Druskininkų savivaldybė išplatino pranešimą, kad „viena pirmųjų atsiliepė į Ūkio ministerijos iniciatyvą prisijungti prie Geros verslo praktikos memorandumo, taip pat ragino ir Druskininkų verslininkus, įmones, įstaigas bei organizacijas sąžiningai perskaičiuoti kainas pasitinkant eurą”. Tik neužsiminė, kaip sąžiningai perskaičiavo „pagalvės mokesčiu” vadinamą kurortinę rinkliavą 2 litus konvertuodama į 1 eurą.

Šią savaitę keturi Druskininkų savivaldybės tarybos opozicionieriai – Juozas Šarkus, Donatas Mizaras, Karolis Kaklys ir Juozas Kudarauskas – kreipėsi į merą Ričardą Malinauską, siūlydami į rugpjūčio 26 d. Planuojamo surengti tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą „Informacija apie tilto per Nemuną remontą“. Pasak opozicijos atstovų, pastaruoju metu jie „gauna daug Druskininkų savivaldybės bendruomenės narių paklausimų dėl tilto per Nemuną kapitalinio remonto darbų eigos.“

Nors šių darbų užsakovas yra Druskininkų savivaldybės administracija, bet dar liepos pabaigoje, kai „Druskininkų naujienų“ praktikantas Saulius Jakučionis ėmė aiškintis, kodėl sustojo tilto remonto darbai, vietinė valdžia savivaldybės viešųjų ryšių specialistės Ramunės Šeštokienės asmenyje nusikratė atsakomybės, tvirtindama, kad tilto remontas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, kurios baigėsi.

„Druskininkų savivaldybė kreipėsi į LR Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją, prašydama dar šiais metais skirti papildomų lėšų tilto remonto darbams tęsti“, - sakė R.Šeštokienė.

Taip ir liko neaišku, kokiu būdu Druskininkų savivaldybė nurodė tiltą remontuojančios ribotos atsakomybės bendrovei „Tilts“ filialo „Mo – 24” atlikti darbų už 282 tūkstančiais litų didesnę sumą, negu turėjo gauti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Skolos vilkosi dar nuo 2013 m., kai taip pat buvo užsakyta daugiau darbų, negu būta pinigų. Galų gale statybininkų kantrybė baigėsi ir jie išvažiavo namo. „Mo – 24” vadovas Ivanas Pavlovas prognozuoja, kad kitais metais, savivaldybei gavus Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, darbus bus galima pratęsti gegužės mėnesį.

Pasak Druskininkų savivaldybės tarybos nario K.Kaklio, toks tilto remonto sustabdymas visam rudens – žiemos – pavasario laikotarpiui reiškia, kad daug ką teks daryti iš naujo.

„Įsivaizduokite, kaip druskininkiečiams žiemą teks važinėti ta vienintele tilto eismo juosta, kuri ir dabar duobėta, provėžuota... Kas iš jos liks, kai prasidės rudeniniai lietūs, pašals, pasnigs, vėl atleis, vėl pašals...“- nuogąstauja liberalas.

Jo kolega dr. J.Šarkus taip pat stebisi tokiu darbų planavimu. Jo teigimu, bet koks remonto darbų stabdymas tokiam ilgam laikotarpiui gerokai išaugina bendrą jų kainą. Ponas Juozas sako, kad druskininkiečiai turi teisę žinoti, ar ilgai dar teks stovėti eilėse prie tilto šviesoforų, laužyti savo automobilius arba iš Kalviškių į Baltašiškę važinėti per visą miesto centrą ir naująjį Parko tiltą, sukuriant spūstis M.K.Čiurlionio gatvėje. Turi teisę žinoti, kokios lėšos mūsų tilto remontui bei kitiems darbams buvo numatytos Kelių priežiūros ir plėtros programoje ir kaip jos panaudotos.

Belieka laukti Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio – jeigu vietinei valdžiai šioje užsitęsusioje užsitęsusio remonto istorijoje nėra ko slėpti nuo bendruomenės, tai klausimas bus ne tik įtrauktas į darbotvarkę, bet ir išsamiai į jį atsakyta.