Jei ne Šventoji PaPapė, tai gal Augustininkai?

Augustówo kurortas garsėja vandens pramogomis,

kurių taip stinga Druskininkuose

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, savaitę atostogų praleidęs Palangoje, parašė naujienų portalui „Delfi“ išties linksmą straipsnį, pavadintą „Palanga turi išnykti“. Ekonomistas konstatavo, kad šio kurorto problema yra ta, kad joje yra tiesiog per daug žmonių. Todėl esą trūksta tinkamų apgyvendinimo vietų ir žmonės nakvoja sandėliukuose ar tvarteliuose, kavinių savininkai, žinodami, kad jos nebus tuščios, nesistengia rūpintis nei patiekalų, nei aptarnavimo kokybe. Vietoje Palangos, N.Mačiulio manymu, turi atsirasti 35 kilometrus rytine Baltijos jūros pakrante besidriekiantis tripolis, apjungiantis Palangą, Šventąją ir Papę – Šventoji PaPapė (angl. Holy Underbreast).

Kuo rimčiausiai tokį patrolinimą perskaitęs Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros profesorius Ramūnas Povilanskas ėmėsi aiškinti, kad „ekonomisto pasvarstytai yra provokacinės mintys ir nesąmonė“.

Nekantriai laukiu Nerijaus Mačiulio atvykimo poilsiauti į Druskininkus. Tripolis jungiantis Druskininkus, Veisiejus ir Augustów būtų dar drąsiau, nes papiktintų ne tik humoro jausmą išsioperavusius mūsų kurorto lyderius, bet ir visus lenkofobus, tvankiomis rugpjūčio naktimis sapnuojančius košmarus, kaip po renovuotą Sveikatingumo parką vaikštinėja Józef Klemens Piłsudski.

Naujojo tripolio pavadinimą paliksiu sugalvoti pačiam N.Mačiuliui, bet šiokių tokių argumentų, kodėl jo verkiant reikia, galėčiau parankioti jau dabar.

Pastarąją savaitę, uždarius senąjį Druskininkų tiltą per Nemuną, kurorto centras tiesiog springsta automobiliais. Centrinėje M.K.Čiurlionio gatvėje lėtai važiuojantys ir pro langus besidairantys poilsiautojai susimaišė su prekes į parduotuves gabenančiais sunkvežimiais ir po darbo skubančiais namo ar į paplūdimį vietos gyventojais.

Beje, apie tuos paplūdimius – atskira kalba. Jūros, kaip visi žinome, Druskininkuose, skirtingai negu Palangoje nėra ir tikriausiai greitai neatsiras. Visokie dirbtiniai jos pakaitalai gerai atrodo kompiuterinėse vizualizacijose, bet tikro vandens telkinio pakrantės neatstojo ir neatstos. O vienintelis Vijūnėlio tvenkinio paplūdimys, nors ir sutvarkytas už europinius milijonus, neatitinka kurorto dydžio. Jei gerai pamenu, praeitame amžiuje ši Druskininkų bėda, beje, buvo minima ne vienoje rimtų mokslininkų studijoje tik dabar nerandu šaltinių, kuriuos galėčiau cituoti.

Veisiejai

Lazdijų rajono ežerai, telkšantys abipus kelio iš Druskininkų į Lenkiją, šitą problemą kuo puikiausiai išspręstų. Jau dabar vidurvasarį ten suvažiuoja nuo įkaitusio asfalto bėgantys vilniečiai, kauniečiai, alytiškiai ir netgi druskininkiečiai, apsistoja kaimo turizmo sodybose ir stovyklavietėse, dairosi nuo Kailinių kaime pastatyto apžvalgos bokšto.

Lenkai, kurį laiką buvę svarbiausiais Druskininkų svečiais, prieš keletą metų nuo mūsų nusigręžė. Kalbama, kad dėl to kaltas ne tik jiems nepalankus lito bei zloto keitimo santykis, bet ir visos įtampos mūsų šalių politikų. Druskininkiečiai kurį laiką džiūgavo, kad svečius iš Lenkijos pakeitė rusai. Šitie didesnius arbatpinigius palieka, be to, kurorto verslui lengviau rasti aptarnaujančio personalo, mokančio susikalbėti rusiškai, negu lenkiškai.

Dabar, kai Vladimiro Putino režimas pasirinko konfrontacijos su Vakarais kelią, jau niekas neabejoja, kad anksčiau ar vėliau jis pradės varžyti ir savo piliečių keliones į „supuvusių Vakarų“ šalis. Kadangi visose Rusijos gyventojų apklausose esame įvardijami kaip pikčiausi jų priešai, jokios druskininkiečių pastangos demonstruoti draugiškumą rusams jau nepadės. Net jei ant stulpų, vietoje „Caro apatiniais“ pravardžiuojamos kurorto 220 metų jubiliejaus atributikos iškabintų Georgijaus juosteles, rusų turistų srautas vis mažės ir mažės, kol visai užsirauks.

Todėl mums reikia bendro su lenkais projekto, kuris paskatintų šios šalies turistus čia atkeliauti. Bendrų su lenkais projektų druskininkiečiai jau yra įgyvendinę – Augustówe atnaujintas Žygimanto Augusto skveras, o Druskininkų senųjų gydyklų parke įrengtas muzikinis fontanas, pėsčiųjų takai ir suoliukai poilsiui, parko apšvietimas, pasodinti nauji želdiniai ir gėlynai, rekonstruotas Grožio šaltinis, mineralinio vandens biuvetė, parko centre pastatytas paminklas karaliaus Žygimanto Augusto garbei, simbolizuojantis Druskininkų ir Augustów kurortų bendradarbiavimą. Bet geriausiai šiuos du kurortus galėtų sujungti dviračių takas iš Druskininkų į Augustówą, integruojantis jau esančius takų fragmentus ties Lazdijų Baltajo ežeru, Veisiejais ir Druskininkų „Snow arena”. Įsivaizduokite, kad lenkai atvyksta į savo Augustów kurortą, palieka ten automobilius ir dviračiais keliauja į Druskininkus, pakeliui išsimaudydami Veisiejų krašto ežeruose, aplankydami muziejus, bažnyčias, dvarus... Tektų įrengti daugiau atokvėpio vietų, o prie jų kaip mat pradėtų kurtis turistus aptarnaujantis verslas: užeigos, karčemos, kepyklėlės, sūrinės, moteliai ir hosteliai.

Mūsų krašte apsilankęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, žinoma, geriau už mane paskaičiuotų ar realu tikėtis gauti pinigų iš ES struktūrinių fondų tokioms nemenkoms investicijoms į viešąją infrastruktūrą ir kokią dalį Druskininkų, Lazdijų bei Augustówo savivaldybėms tektų finansuoti iš savų arba skolintų lėšų. Man svarbiausia, kad dviračių tako trasa būtų tiesiama pro mano sodybą ir kada nors, išėjęs į pensiją, galėčiau per tvorą pardavinėti turistams raudonskruosčius dzūkiškus obuoliukus.