Mūsų Seimo narė savo sumanymais stebina ne tik opoziciją, bet ir kolegas iš valdančiosios koalicijos

Pirmojo sniego dažniausiai sulaukdavome dar spalį, bet šiemet iki pat lapkričio vidurio mano kieme žolė žaliuoja. Tik to žalumo visą savaitę nespėju pamatyti, nes dienos taip susitraukė, kad iš namų išvažiuoju dar tamsoje, o grįžtu jau sutemus. Net ir savaitgaliais baisu ilgiau pamiegoti, nes lengvai galiu pražiopsoti tas kelias trumpas šviesos valandas, kai galiu pamatyti, kokios spalvos mūsų katinai. Trečiadienį iškritęs sniegas bent jau prašviesino tą pilkai rudą niūrumą balta nesutepto tyrumo vilties spalva.

Tą pačią dieną kolegos iš „Druskonio“ pranešė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atmetė „susirūpinusios druskininkietės“ skundą, neva jų straipsnis apie mano keliuose viešuose renginiuose dėvėtus marškinėlius „CARAS CHUILO“ kažkaip ten ypatingai žaloja nepilnamečius. Belieka pasveikinti kolegas su sveiko proto pergale ir pasidžiaugti, kad inspektorė neleido savęs paversti susidorojimo su laisva žiniasklaida įrankiu. Nes tikrai nepatikėsiu, jog mūsų mielajame kurorte staiga visi tokie jautrūs tapo, kad ne tik toli ir be bilieto pasiųsti nebėra ką, bet ir laikraštyje paminėtas ukrainietiškas žodis, kurį šiais metais dainoje „Putin chuilo la la la...“ kartoja ištisi stadionai visuose planetos pakraščiuose. Nepatikėsiu, kad jautriosios druskininkietės vaikučiai, perskaitę tą žodį laikraštyje, patirs moralinę traumą dėl kurios staiga ims nebeklausyti mamos, nevalgyti penkių grūdų dribsnių košės ir gauti neigiamus pažymius geografijos bei lietuvių literatūros pamokose. Matau tik didelį norą pritaikyti laikraščiui kokį nors Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo straipsnį keršijant už visas kritines publikacijas apie vietinės valdžiukės darbus.

Tai, kad nei skundais, nei grasinimais jau nepavyks užčiaupti išlaisvėjusių druskininkiečių, liudija ir šią savaitę išplatintas gausaus žinomų vietinių meno kūrėjų ir organizatorių kreipimasis. Apie jį paskaitysite „Druskininkų naujienų“ kultūros puslapyje, o čia geriau jums papasakosiu kolegų parašus rinkusio dailininko Gintaro Žilio įspūdžius.

„Dauguma atsakingai pilietiškos mąstysenos žmonių tą kreipimąsi pasirašė nedvejodami. Jie, jausdamiesi laisvos Lietuvos valstybės piliečiais, nebijojo išreikšti savo nuomonės, palaikančios kultūrinės bendruomenės siekius. Deja, baimės už savo nuomonę ir įsitikinimus netekti darbo ar užsitraukti vadovų nemalonę atmosfera apnuodijo daugelį Druskininkų savivaldybei priklausančių įstaigų darbuotojų, kurie neišdrįso padėti parašo dėl minėtos priežasties. Netelpa galvoje, kad tai kas vyksta Druskininkuose, yra ne sovietmetis, bet 24 metai po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo,“- pasakojo G.Žilys.

Pono Gintaro užčiaupti nepavyks – pensijos iš jo jau neatims, o malonių iš vietinės valdžios jis jau seniai nesitiki, dar nuo to meto, kai per 2012 m. Seimo rinkimus buvo pjudomas už tai, kad viešai suabejojo ar tuometinė mero pavaduotoja Kristina Miškinienė tinka užimti Seimo nario vietą vienmandatėje Lazdijų-Druskininkų apygardoje.

Po dviejų Seimo kadencijos metų G.Žilys bent jau gali būti ramus, kad anuomet atliko savo pilietinę pareigą. Ypač tokiu metu, kai mūsų Seimo narė savo sumanymais priverčia gūžčioti pečiais ne tik opoziciją, bet ir kolegas iš valdančiosios koalicijos.

Taip darbietis Mečislovas Zasčiurinskas, kurio pažiūros šiaip jau man didelių simpatijų nekelia, šią savaitę nuoširdžiai pasipiktino K.Miškinienės parengtomis įstatymų pataisomis, kuriomis būtų prailgintas policijos pareigūnų ir karių pensinis amžius.

„Iš beveik 10 tūkst. Lietuvoje dirbančių policijos pareigūnų, daugiau nei 2 000 yra pensinio amžiaus. Tokios įstatymo pataisos svarstymui tik prasidėjus, tie du tūkstančiai bus priversti pasinaudoti kol kas galiojančia lengvata ir kas liks dirbti? Įstatymo pataisos autorė Kristina Miškinienė taip ir sako, kad „pastaruoju metu smarkiai daugėja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų ir todėl didėja valstybės biudžeto lėšų poreikis tokioms išmokoms“. O paprastai kalbant, iš dirbančių pensininkų bus atimtos pensijos. Sunkiai suvokiamas dalykas, kad politinės partijos, teigiančios, jog „Svarbiausia – žmogus!“, atstovė, remiasi tokia logika. Kalbant paprasčiau, siūlo atimti iš statutinių pareigūnų ir karių tai, kas jiems priklauso, ką jie užsitarnavo! Todėl teigiu, kad pasiūlymas prailginti statutinių tarnautojų bei karių tarnybos amžių penkeriais metais yra neteisingas socialiai ir visiškai nesavalaikis,“- piktinosi M. Zasčiurinskas.

Iš antraeilio personažo savivaldybėje virtusią didele politike Seimo narę gelbsti tik tai, kad valdančiojoje koalicijoje yra ir daugiau nesuvokiančių atsakomybės už savo veiksmus politikų.

„Mieli socialdemokratai, kiek jūs galite kentėti Artūro Skardžiaus patyčias? Nuolat kaldamas jus prie kryžiaus už terminalą, gąsdindamas dėl išaugsiančių dujų kainų, jis atlieka Kremliaus užsakymus, o jūs nuolankiai tylite. Kuo jis toks svarbus, kad taip kankinatės? Edmundo Jakilaičio laidoje ministras R. Masiulis su D. Korsakaite aiškiai pasakė, kad dujos nebrangs. Minėjo neatsakingus politikus. Kodėl be pavardžių? Kodėl visiems politikams ta etiketė? Beje, A. Skardžius Seimo posėdyje šiandien reikalavo Krašto apsaugai numatytų pinigų dalį skirti sportui...“- socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo narė Rasa Juknevičienė.

Nesunku suprasti, jog tokius veikėjus socialdemokratai partijoje laiko dėl to, kad gautų panašios pasaulėžiūros ne itin lojalių Lietuvai rinkėjų balsus. Iš to ir susideda aukšti LSDP reitingai. Vos tik ši partija atsikratytų skardžių, bradauskų ir malinauskų, taip išgrynindama europietiškos socialdemokratijos tradiciją, parama jai vos siektų tą ribą, už kurios tampama neparlamentine.