2014 m. lapkričio 6 d., ketvirtadienis

Į sąmokslo teoriją dėl pareigūnų paimto šautuvo bando įvelti net ir Prezidentę

Keistai realybę suvokiančių piliečių prie Prezidentūros
galima sutikti kone kasdien
Kai kalbame apie patyčias iš vaikų, tai yra rimta problema. Apie tai jau ne vienerius metus diskutuoja mokytojai, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, vaikų tėvai ir politikai. Tegul sau diskutuoja, gal kada ir aš savo trigrašį įkišiu, bet ne šį kartą. Tačiau kai į šeštą dešimtį įkopęs politikas savo teisines problemas bando interpretuoti kaip konkurentų patyčias ir už tai, kad prokurorai iš jo paėmė žaislą, kaltina visus iš eilės nuo Prezidentės iki savo darbą dirbančių pareigūnų, tai jau kaip reikiant juokingai atrodo.

Nežinantiems, apie ką aš čia svaičioju, paaiškinsiu, kad šią savaitę vienas labai rimtas dienraštis paskelbė graudų Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko pasibėdojimą dėl to, kad jam teko atiduoti bylos tyrėjams medžioklinį šautuvą, kurį seniai labai seniai buvo nusivežęs į abejotino teisėtumo medžioklę kitame Lietuvos pakraštyje. Pareigūnai iki šiol tebetiria tos medžioklės aplinkybes, tai į jų aptarinėjimą čia nesileisiu. Platesnės diskusijos verta ne pati byla, o mero reakcija į teisėtus procesinius veiksmus: įsivaizduokite, koks įžūlumas išdrįsti iš tokio svarbaus žmogaus šautuvą paimti. Ir ta proga plačiu mostu papilti kaltinimai  visiems savo oponentams ir varžovams būsimuose tiesioginiuose Druskininkų savivaldybės mero rinkimuose.

Pirmiausiai kliuvo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui. Tos medžioklės byloje jis nė neminimas, bet ne taip seniai lankėsi Druskininkuose ir diskutavo su druskininkiečiais apie korupciją savivaldybėse. Meras į tą diskusiją neatėjo, nors girdėjau, kad buvo kviestas. O atėję jo klapčiukai tikriausiai persistengė tirštinti spalvas atpasakodami pokalbio turinį. „Druskininkų naujienos“, beje, apie tą diskusiją jau rašė. Labai neišsiplėčiau ją aprašinėdamas, kad netyčia neperžengčiau tos ribos, už kurios baigiasi skaitytojų informavimas ir prasideda politinė agitacija. Bet renginyje buvau nuo pat pono V.Gailiaus atvykimo iki atsisveikinimo su juo, net ir tose jo dalyse, į kurias žmonės iš gatvės nebuvo kviesti. Todėl galiu paliudyti, kad apie mero šautuvą ir tą seną medžioklės istoriją diskutuota nebuvo. Ir neprireikė, nes yra gerokai įdomesnių močiučių trobelių tvorų, žemės sklypų, statybų ir propagandinio leidinio spausdinimo už mokesčių mokėtojų pinigus temų, kurios Antikorupcijos komisijai yra arba gali būti įdomiu tyrimo objektu.

Todėl galima drąsiai teigti, kad V.Gailius užsipultas ne už savo vaidmenį medžioklės byloje, o už tai, kad išdrįso atvykti į Druskininkus ir čia kalbėti apie politinę korupciją. Nes korupcijos Druskininkuose nėra ir negali būti – juk Druskininkų savivaldybės antikorupcijos komisijai vadovauja pats meras.

Dar keisčiau, kad su banalia šautuvo paėmimo istorija siejamas V.Malinausko varžovas būsimuose mero rinkimuose Valdas Trinkūnas. Jis su šia byla susisijęs tik tiek, kad yra liberalas, kaip ir V.Gailius. Neiškenčiau nepaklausęs pono V.Trinkūno, kokia proga jis čia minimas ir kuo dėtas?
„Mero medžioklės ir asmeninio gyvenimo detalės man rūpi gerokai mažiau, negu tos Druskininkų kurorto problemos, kurias aptarinėjome susitikime su V.Gailiumi. Šį kartą kaltina liberalus, neseniai nuo jo kliuvo seimo nariui A.Anušauskui... Kalti visi, kas tik domisi Druskininkų reikalais,“- sakė V.Trinkūnas.

Kažkaip nė nepastebėjau, kada mes čia peržengėme tą ribą, kai savo asmeninio gyvenimo problemas mūsų meras pavertė viešu reikalu. Kone visas miestas gūžčiojo pečiais, kurių galų jam prireikė apie skyrybas su antrąja žmona pranešti viešu pareiškimu, tarsi apie kažkokį ypatingo svarbumo politinį įvykį. Asmeninės bėdos dėl sodybos tvoros taip pat buvo bandytos pateikti kaip kažkokia politinė kova su anuometiniu aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu. O dabar iš to pareigūnų paimto šautuvo vamzdžio bandoma išpūsti vos ne politinio susidorojimo bylą. Kadangi kaltų artimiausioje aplinkoje jau pristigo, įsivaizduojamo sąmokslo gijas bandoma nutempti iki Prezidentės Dalios Grybauskaitės: „R.Malinauską ypač stebina viena aplinkybė: apie šį tyrimą kalbant su teisėsaugos pareigūnais pastarieji mini rūmus S.Daukanto aikštėje. Taip neva duodama suprasti, kad nurodymai gaunami iš Prezidentūros.“


Neadekvačiai realybę suvokiančių piliečių prie Prezidentūros galima sutikti kone kasdien. Pavyzdžiui, antradienį vienas mano „Facebook“ draugas paviešino nuotrauką, kurioje dar apyjaunis vyriškis stovi S.Daukanto aikštėje su plakatu, kuriame kaltina prezidentę slepiant informaciją „apie kosminį palydovą ir prie jo pritaisytą ginklą“. Reikalaujančio grąžinti žaislus R.Malinausko aikštėje nesimatė, nes tam jis turi patogesnę tribūną – nacionalinį dienraštį, priklausantį žiniasklaidos grupei, kuriai atiteko įspūdingo dydžio Druskininkų vandens parko reklamos ir vietinio propagandinio leidinio spausdinimo užsakymai. Bet S.Daukanto aikštė didelė ir vietos pastovėti su kitais sąmokslų demaskuotojais iš anksto rezervuotis nė nebūtina. Nebent po rinkimų ten susirinktų visi rinkėjų nuversti vietiniai kunigaikštukai ir carai, įsivaizduojantys, jog tai negalėjo nutikti be aukštesnių, o gal ir antgamtinių jėgų įsikišimo.