2014 m. lapkričio 28 d., penktadienis

Lietuvos žurnalistų sąjungos suvažiavime priimta rezoliucija „Dėl valdžios įtakos nepriklausomai žiniasklaidai“

Jūratės Marčiulaitienės nuotrauka
Lapkričio 22 d. Vilniaus Rotušėje į ataskaitinį rinkiminį suvažiavimą susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos delegatų iš visos Lietuvos. Tiesiog privalau pasveikinti LŽS pirmininką Dainių Radzevičių, absoliučia balsų dauguma išrinktą į šias pareigas dar vienai ketverių metų kadencijai. Pirmiausiai todėl, kad per keletą pastarųjų metų D.Radzevičius įrodė, kad jo vadovaujama profesinė žurnalistų bendrija gali realiai ginti žurnalistų teises ir kertinius žiniasklaidos laisvės principus net tada, kai tenka į akis sakyti nemalonią tiesą įtakingiausiems šalies politikams.

Ponas Dainius išties nemažai prisidėjo, kad Druskininkuose vykstantis laisvos spaudos naikinimas taptų žinomas ir smerkiamas visoje šalyje. Ir šiame suvažiavime žurnalistų bendrija pademonstravo solidarumą priimdama griežtą rezoliuciją „Dėl valdžios įtakos nepriklausomai žiniasklaidai“.

„Mes, LŽS XVI-ojo suvažiavimo delegatai, atkreipiame dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymas numato, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą.

Tačiau praktika rodo, kad dalis valdžios institucijų faktiškai valdo žiniasklaidos priemones ir taip įtakoja jų turinį. Tai konstatavo ir žurnalistų etikos inspektorius 2013 m. gruodžio 3 d. sprendime. Išnagrinėjęs Druskininkų krašto savaitraščio „Druskonis“ redaktoriaus Eugenijaus Rutkausko ir savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktoriaus Romo Sadausko skundą dėl leidinio „Mano Druskininkai“ leidybos, priėmė sprendimą, kuriuo skundą pripažino pagrįstu. Sprendime taip pat akcentuota, kad Druskininkų savivaldybės institucijos ir įstaigos ne tik nekontroliavo visuomenės informavimo pliuralizmo ir sąžiningos konkurencijos išsaugojimo, kaip įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, bet ėmėsi šiems siekiams priešingų priemonių ir jų įgyvendinimo.

Žurnalistų etikos inspektorius nustatė, kad de jure leidinio „Mano Druskininkai“ leidėjas / viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) yra Druskininkų švietimo centras, tačiau de facto - ir Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius bei Druskininkų savivaldybės administracija.

Kartu nustatyta, jog per laikraščio „Mano Druskininkai“ leidybą buvo vykdyta akivaizdi kampanija, parengta pagal išankstinius nusistatymus ir tenkinant grupinius - politinius interesus. Tokiu būdu pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas (numatantis, jog viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus).

Tokių pavyzdžių kaip Druskininkuose randasi ir kituose Lietuvos rajonuose. Ši tendencija stiprėja artėjant savivaldos rinkimams.

Kadangi žiniasklaida lieka labai įtakingu politiniu įrankiu ir kadangi esama didelio pavojaus, jog žurnalistai nebepajėgs atlikti demokratijos sergėtojos vaidmens, siūlome iš naujo peržiūrėti ir įvertini Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl žiniasklaidos priemonių savininkystės.

Todėl įpareigojame LŽS Tarybą, Valdybą ir Pirmininką imtis iniciatyvos ir siekti, kad Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintos nuostatos būtų tinkamai taikomos dėl viešosios informacijos rengėjų savininkystės ir kad demokratinėje šalyje valdžia nemonopolizuotų žiniasklaidos rinkos.“


Dėkoju visiems kolegoms, kurie teisingai suprato, kas vyksta Druskininkuose, ir vienbalsiai pritarė šiai rezoliucijai. Ačiū!