2011 m. rugsėjo 16 d., penktadienis

Druskininkų savaitė 2011 m. rugsėjo 16 d.


Simboliška, kad šią savaitę pirmasis Lietuvos ir Lenkijos santykius iš abipusių kaltinimų į sveikos dalykinės diskusijos vagą sugrąžinantis ekspertų susitikimas surengtas būtent čia, Druskininkuose. Nes druskininkiečiai per pastarąjį šimtą metų savo kailiu patyrė visą lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių raidą. Tarpukarį buvęs kone šimtaprocentiniu lenkišku kurortu, kuriame lietuviškai mokėjo tik iš aplinkinių kaimų suvažiavę tarnaitės ir pagalbiniai darbininkai, Druskininkų miestas dabar labiau lietuviškas, negu bet kada buvo. Ne pačius linksmiausius mūsų senelių kartos prisiminimus apie lietuvybės persekiojimą šiame krašte sugebėjome palikti istorikams ir į gausiai atvykstančius čia lenkus žvelgti kaip į svečius iš draugiškos mums šalies. Gydyklų parke, prie Nemuno, įgyvendinant bendradarbiavimo per sieną projektą su Lenkijos Augustavo miestu, jau beveik baigiamas pastatyti paminklas bendram mūsų valdovui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui II Augustui, Augustavo miesto įkūrėjui. Neabejoju, kad kada nors koks nors atminimo ženklas bus pastatytas ir toje vietoje, kur, atvykęs į Druskininkus, apsistodavo arba mėgdavo lankytis maršalas Juzefas Pilsudskis. Na, gal iki to dar nepribrendome, dar viena karta turi pasikeisti, kol ši asmenybė nebekels tiek emocijų. Mano supratimu, Maršalą reikėtų nulieti iš metalo ir pavaizduoti jau senatvėje, su ilgu paltu, nukarusiais ūsais, sėdintį ant suoliuko prie Nemuno ir liūdnai žvelgiantį į kitame upės krante tuomet buvusią Lietuvą. Liūdnai pirmiausiai todėl, kad nesugebėjo įgyvendinti savo svajonės atkurti Abiejų Tautų Respubliką nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, kurioje gerai jaustųsi lenkai, lietuviai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Svajonę sugriovė pirmiausiai bendra ano meto Europai tendencija formuoti valstybingumą tautiniu pagrindu.

Ten, kur tarp abiejų tautų vyksta verslas, nėra jokios įtampos. Prie vieno mūsų kurorto prekybos centro sustojus lenkų turistų autobusui, jų eilutė išsirikiuoja prie kasos, kurioje dirba jaunutė, turbūt ką tik mokyklą pabaigusi kasininkė. Su užplūdusiais pirkėjais ji bando šnekėti lenkiškai, o nežinomus žodžius pakeičia... angliškais. Nusišypso ir įteikia dovanų trispalvės krepšinio sirgalių atributikos, kuria pirkėjai kuo nuoširdžiausiai apsidžiaugia.

Šiandien dar niekas negali pasakyti, kokia bus Europa, kurioje teks gyventi mūsų vaikams, bet skolų krizė neišvengiamai verčia pasirinkti susiskaldymą arba didesnę integraciją, atvesiančią prie federacinės valstybės, kažkokių „Jungtinių Europos Valstijų“ sukūrimo. Iš mūsų tautinių valstybių tuomet beliks kažkas panašaus į antro lygio savivaldą, gal net mažiau reikšmingą už tiesiogiai žmonių kasdienio gyvenimo reikalus tvarkančias savivaldybes. Kaip tik šią savaitę viską iš eilės reitinguoti mėgstantis „Veido“ žurnalas paskelbė Lietuvos savivaldybių reitingą. Žinoma, pirmiausiai susiradau jo lentelėje Druskininkus ir šiek tiek nuliūdau, mūsų savivaldybė iš 6-osios vietos, užimtos 2010 m., nusirito į 14-ąją. Šiemet į reitingą įtraukti trys nauji kriterijai: šilumos kaina skirtinguose miestuose ir rajonuose, taip pat šalto vandens kaina bei savivaldybių prasiskolinimo lygis. Su skaičiais ginčytis beprasmiška, bet ir čia druskininkiečiai rado priemonių neatrodyti apgailėtinai. Per visą žurnalo puslapį užsakyta matyt ne itin pigiai kainavusi Druskininkų vandens parko reklama. Ir ką jūs manote, gretimame puslapyje, redaktoriaus skiltyje iškart pasipylė liaupsės mūsų kurorto valdžiai. Gintaras Sarafinas tiesiai šviesiai siūlo klonuoti Druskininkų merą ir tuos klonus susodinti į Energetikos ir Aplinkos ministerijas. O kas keisčiausia, ir į Vilniaus savivaldybę, kuri reitinge užėmė... Pirmąją vietą. Matyt Artūras Zuokas bus nesuskubęs sostinės vandens parkui nurodyti reklamą užsakyti. Arba ne taip labai troško, kad žurnalo redaktorius už pinigus jam pataikautų. Įdomu, kad abu šie merai politologų vis dažniau minimi kaip galimi po 2012 metų Seimo rinkimų ateisiančios Vyriausybės vadovai. Mūsų meras paprastai į klausimus apie tolimesnę politinę karjerą atsako niekur iš Druskininkų keltis nesiruošiantis, bet jo partijoje dar nuo ano amžiaus pradžios įprasta eiti ne ten, kur trokšta širdis, o ten, kur pasako partinė vadovybė. Pastarąjį kartą šia tema viešai diskutuota, kai po susitikimo su Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovybe Ričardą Malinauską galbūt būsimuoju Premjeru pavadino Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

O šios savaitės viduryje mus pasiekė dar viena druskininkiečiams bene labiausiai iš visos Lietuvos aktuali žinia – trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo pritarė siūlymui neimti konsulinio mokesčio už prašymų išduoti nacionalines vizas Baltarusijos piliečiams nagrinėjimą. Nacionalinė viza, dar vadinama D kategorijos viza, suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvą ir būti joje ilgiau kaip tris mėnesius. Iki šiol tokios vizos kaina Baltarusijos piliečiams buvo 207 litai arba 60 eurų. Tai reiškia, kad gerokai daugiau svečių iš Gardino ir tolimesnių Baltarusijos miestų galės atvykti į Druskininkų vandens parką bei sniego areną ir jiems dar liks pinigų keliems alaus bokalams miesto kavinėse. O po jų ir bus galima, pasak Vyriausybės pranešimo, „paskatinti demokratėjimo procesus Baltarusijoje bei stiprinti šios šalies pilietinę visuomenę“.