2011 m. rugsėjo 30 d., penktadienis

Druskininkų savaitė 2011 m. rugsėjo 30 d.


Maždaug tokiu metu, tarp Grybų šventės ir PoetinioDruskininkų rudens būna pats tikriausias rudens metas, kai įvairiomis spalvomis nuo skaisčiai raudonos iki purvinai rudos nakties šalnų nuspalvinti klevų lapai lėtai leidžiasi mums ant galvų, o ilgi jau ne ką tesušildantys saulės spinduliai nutįsta pro šakas. Lėtas sliūkinimas tiems lapams šiugždant po kojų išsiklaipiusiais šaligatviais pro pusiau apleistus kurorto medinukus man visuomet išliks kaip mielas 1990 – 2000 m. Druskininkų prisiminimas. Nostalgija tam laikui mūsų krašte dar nėra įprastas reiškinys. Besiilgintieji Smetonos laikų jau beveik išmirė, o tie, kam „už ruso“ buvo geriau, nuoširdžiai ilgisi brandaus brežnevizmo, nes tada jiems nereikėjo mąstyti nuosavais smegenimis. Paskutinis XX a. dešimtmetis daug kam asocijuojasi tik su prarastu socialiniu saugumu, nedarbu ir gausybe permainų, kurioms jie visai nebuvo pasiruošę. Bet tai buvo ir neįtikėtinos laisvės bei galimybių metas, kai per naktį galėjote viską prarasti arba tapti fantastiškai turtingu, kai ką tik griuvo visi suvaržymai, o nauji dar nebuvo pastatyti. Mano karta tiesiog dar neturi laiko pažvelgti atgal, bet neabejoju – kada nors tų laikų mes ilgėsimės.

Kas antras į redakciją užsukantis druskininkietis čiaudėja ir kosti, sako, daugiabučiai jau išvėso, kieno langai ne į pietus, jausmas tarsi gyventum rūsyje, bet šiemet tai jau tikrai nieks neskubės įjungti šilumą. Neerzinsiu jūsų pasakojimais, kad savo krosnyje kas dvi trys dienos sukūrenu popierines šiukšles ir vieną dvi malkas ir vien nuo to vakarais radiatoriai būna maloniai šilti, o namukas neišvėsta. Užtat mane, kas rytą nuo namų iki darbo važiuojantį beveik 20 kilometrų, baisiai erzina be jokios progos pabrangę automobilinės dujos. Kai kuro kainos kyla reaguodamos į pasaulinius naftos kainos pokyčius, čia jau, kaip sakoma, prieš vėją nepapersi, bet pastaruoju metu nafta nebrango. Kai kainos didėja todėl, kad didinami mokesčiai, siunčiame prakeiksmus tokius sprendimus priėmusiems vietiniams bei ES politikams ir mintyse žadame su jais už tai atsiskaityti per artimiausius rinkimus. Bet mokesčiai irgi nedidėjo. Tai kas, po perkūnais, nutiko?

„Didmeninė degalų kaina priklauso ne tik nuo naftos barelio kainos tuo metu, kai naftą perdirbančios bendrovės įsigyja žaliavą, bet ir nuo degalų paklausos visame regione konkrečiu laikotarpiu. Tačiau degalų kainoje taip pat yra svarbių veiksnių, kurie nepriklauso nuo naftos rinkos, tai yra logistika, vietiniai mokesčiai ir kita,” - kainų pokytį komentavo „Orlen Lietuvai” atstovaujantis ryšių su visuomene agentūros „Idea prima” komunikacijos projektų vadovas Audrius Stasiulaitis.

Ką nors supratote? Aš tai tik tiek, kad mielieji „ereliukai“ nusprendė pasigerinti šių metų finansinius rezultatus, nes pamatė, kad dujomis visai apsimoka važinėti ir žmonės jas perka. Kodėl neuždirbti daugiau, jeigu gali uždirbti? Kitur tai vadinama piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje. Kokių nors veiksmingų protesto formų nežinome ne tik mes, visoje Europoje vartotojai nepajėgia kaip nors paveikti kuro kainų. Kartais linksma paskaityti, kaip Rumunijoje prieš degalų brangimą protestuojantys vairuotojai atvažiavo į degalines automobiliais, į kuriuos buvo įkinkyti arkliai, bet nuo to kainos ir ten nesumažėjo. Pripažinkim, kad šioje srityje esame absoliučiai bejėgiai.

Jeigu dar neįvariau jums depresijos, tai reikėtų paminėti, kad nuo 2012 metų dėl akcizų didinimo nuo 3 iki 5 procentų pabrangs cigaretės. Kaip pranešė „Verslo žinios“, kartu su 2012 metų valstybės biudžeto projektu Finansų ministerija planuoja pateikti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą. Jame specifinis akcizų tarifas didinamas 6 proc., o minimalus akcizų tarifas – 5 proc. Ir, kas bjauriausia, kontrabandinių rūkalų Druskininkuose įsigyti vis sunkiau. Net aš pats rūkau cigaretes su lietuviškomis banderolėmis, nors tiek kartų raginau virtualius draugus socialiniuose tinkluose protestuoti prieš lupikiškus akcizus vartojant kontrabandinius rūkalus. Dabar net gėda viešoje vietoje išsitraukti pakelį iš kišenės, tarsi būčiau koks mielosios Ingridos Šimonytės bendramintis.

Grįžtant prie kuro kainų, reikėtų užsiminti, kad tokiose diskusijose visuomet kas nors išsižioja apie elektromobilių privalumus. Gerai, sutikčiau įsiskolinti bankams iki ausų, nors iki šiol bet kokių paskolų vengiau kaip velnias kryžiaus, ir pirkčiau už 50000 Lt neviršijančią kainą naują golfo klasės elektromobilį, kuris vienu pakrovimu vasarą nuvažiuotų apie 150 km, o žiemą – 100 km. Kasdieniniam važinėjimui į darbą to pakaktų. Jei tokį rasite, pasiūlykite. Bet tikrai nemokėsiu per šimtą „štukų“ už pusiau eksperimentinius elektrinius žaislus, sulipintus iš pigiausius kiniškus barškučius primenančios plastmasės.