2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Druskininkų savaitė 2011 m. rugsėjo 23 d.


Lankydamasis Druskininkuose, kai buvo atidarinėjama „Snoras snow arena“, Premjeras Andrius Kubilius, mano žiniomis, vietiniams TS-LKD nariams patarė nepersistengti kritikuojant mūsų kurorto merą. Tokios kapituliacinės nuotaikos akivaizdžiai reiškia, kad didžiausia valdančioji partija per 2012 m. Seimo rinkimus nė nesiruošia eikvoti jėgų bei lėšų šiame Lietuvos pakraštyje ir mesti iššūkį į valdžią besiveržiantiems socialdemokratams. O gal tiesiog neturi žmonių, kurie turėtų ką naujo pasakyti druskininkiečiams? Tada belieka džiaugtis nuolatinių rėmėjų balsais, kuriuos, nieko neerzinant ir su niekuo nesipykstant, pavyks surinkti daugiamandatėje apygardoje. Truputį apgailėtina, bet pragmatiška.

Šios kadencijos Seimui belikus dirbti vienerius metus, politinės partijos pradėjo dalintis, kam kurioje vienmandatėje apygardoje kandidatuoti. „Socdemų tvirtove“ vadinami Druskininkai, suporuoti į vieną apygardą su konservatorišku Lazdijų rajonu, daug metų buvo „rezervuoti“ profesoriui Justinui Karosui. Per tą laiką Druskininkai jam ir Garbės piliečio titulą spėjo suteikti, bet lazdijiečiai taip ir neišmoko jo laikyti savu, todėl per kiekvienus rinkimus profesorių ištraukdavo tik kurorte gauti balsai. Garbės piliečiais paprastai tampama tada, kai ateina laikas pailsėti, o tolimais 1937 m. gimusiam J.Karosui palikti aktyvią politiką norėjosi jau senokai, bet tik šią kadenciją tą norą jis išdrįso išsakyti. Tai išgirdę, Druskininkų ir Lazdijų socdemai sujudo siūlyti savus žmones. Mūsų merui iškart kilo mintis deleguoti į Seimą savo pavaduotoją Kristiną Miškinienę, o ši ir pati nelabai tokiam pasiūlymui priešinosi. Kairysis partijos sparnas, atstovaujamas jos pirmininko A.Butkevičiaus, po G.Kirkilo nušalinimo, tebesivaržo dėl įtakos su europarlamentaro Z.Balčyčio neoficialiai vadovaujama „senąja gvardija“. Prieš metus net buvo pasigirdę kalbų, kad partija gali suskilti ir atsikurti senoji LDDP. Tarp galimų jos lyderių minėtas ne tik Z.Balčytis, bet ir Druskininkų meras R.Malinauskas.

Kol partija yra opozicijoje, dalintis kaip ir nėra ko, socialdemokratams šiaip taip pavyksta susitaikyti išlaikyti vienybę, bet pasiskirstyti vietas vienmandatėse apygardose – ne ką mažesnis iššūkis, negu vienoje programoje sutalpinti postkolchozinių milijonierių ir kairiųjų intelektualų siekius. Antai kaimyniniame Varėnos rajone į socialdemokratus perėjo visa centristų partija, taip ne tik sugrąžinusi savo lyderį V.Mikalauską į rajono valdžią, bet ir užsitikrinusi, kad po Seimo rinkimų bus tikėtinų valdančiųjų pusėje.

Savaitgalį socialdemokratai paskelbė suformavę abėcėlinį kandidatų sąrašą daugiamandatei apygardai ir bebaigią susitarti dėl vienmandatininkų. Daugumoje apygardų kandidatai jau įvardinti, bet tik ne mūsiškėje. Čia vis dar minimi trys – Kristina Miškinienė, Justinas Karosas arba Vilniaus mero patarėjas Justas Pankauskas. Mūsų vicemerės sėkme neabejoja tik Druskininkų bendrapartiečiai, o Lazdijuose jos paprasčiausiai niekas nepažįsta. J.Pankausko šansai didesni pirmiausiai todėl, kad jis jau yra nemažai reiškęsis kaip Europos Parlamento nario Justo Vinco Paleckio padėjėjas, socialdemokratų partijos tarptautinis sekretorius, o 2011 m. buvo perrinktas LSDP pirmininko pavaduotoju. Lazdijuose jis žinomas, turi Veisiejų miestelyje būstą ir yra Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, o Druskininkuose socialdemokratų elektoratas ir taip nubalsuos taip, kaip partija palieps. Visada nubalsuoja.

Liberalcentristai dalyvauti rinkimuose veikiausiai bandys įkalbėti dr. Juozą Šarkų. Jei jis nesutiks, dar yra jaunasis Karolis Kaklys ir susilpnėjęs nuo areštų bei kratų, bet gyvas Lazdijų skyrius. Nežinia, ką gali iškrėsti Vilniaus mero vadovaujamas visuomeninis judėjimas, ketinantis persitvarkyti į partiją ir pakovoti kiekvienoje apygardoje. Nuo konservatorių atsiskyrę tautininkai dar tik vienijasi su kitais dešiniaisiais radikalais ir tik prieš pat rinkimus matysime, kokio stiprumo „prieš juodus, žydrus, raudonus“ kovą žadėsiantis darinys iš to susiformuos. Negalima užmiršti ir Darbo partijos bei tvarkiečių. Pastariesiems susilaikyti nuo vietinės valdžios kritikos jų partijos vadovybė matyt pamiršo patarti, tai jie ir vanoja negailėdami. Jau šį rudenį jų mėgstama tema tikriausiai taps šilumos kainos, juolab, Druskininkuose jos tikrai nebus mažiausios Lietuvoje. Čia atsiveria puikios galimybės oponuoti merui, kuris kažkada perleido šilumos ūkį nuomininkams, o dabar ne itin skubina jį pervesti nuo dujų prie biokuro. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kaip tik paskelbė rugsėjo mėnesio šilumos kainas. Verta atkreipti dėmesį, kad Druskininkuose šilumos ūkio išlaidos, išskyrus kuro kainą, yra vienos mažiausių šalyje, bet, pridėjus brangias iš Baltarusijos per keletą tarpininkų perkamas dujas, galutinė kaina tampa viena didžiausių. Žiūrint į  komisijos sudarytą lentelę, atrodo, kad mums investuoti į kuro rūšies pakeitimą apsimoka netgi labiau, negu kitiems miestams, nes, jeigu kuras sudaro didžiausią kainos dalį, lyginant su veiklos išlaidomis, tai net ir nedidelis kainos sumažėjimas labiau įtakotų galutinę šilumos kainą.

„Lietuvos žinių“ nuotraukoje: socdemas J.Karosas ir konservatorė I.Degutienė