2011 m. rugsėjo 2 d., penktadienis

Druskininkų savaitė 2011 m. rugsėjo 2 d.


Pirmąjį Druskininkų sniego arenos „Snoras Snow Arena“ darbo savaitgalį joje kasdien apsilankydavo po 700 žmonių, todėl 25 metus pagal koncesijos sutartį ją valdysiančios bendrovės „Stamita“ savininkas Andrius Stasiukynas trina rankas iš džiaugsmo: „Akivaizdu, kad žmonės laukė tokių pramogų, jomis domisi ir nori išbandyti“.

Nuo pat kalbų apie šio atrakciono statybą pradžios buvau veikiau skeptikų, negu jos entuziastų gretose. Kaip tas Vidaus reikalų ministras, būčiau gal ir iš dėžės brendžiuko lažinęsis, kad ji nebus pastatyta, nes, kaip beskaičiavau, nemačiau atsipirkimo galimybės. Ir dabar nematau, bet kai sukišta europiniai ir banko paskolinti pinigai, ponas Andrius nelabai kuo rizikuoja. Kadangi arena jau veikia, dabar ne pats tinkamiausias metas apie tai diskutuoti. Tiesiog palaukime, kol praeis „naujumo efektas“ ir pamatysime, kiek tų tikrųjų slidinėjimo entuziastų beliks. Galų gale, jei to didžiulio šaldytuvo energetinės sąnaudos bus didesnės už klientų sunešamas pajamas, jį bus galima išjungti, o šalia liks visai neprastai įrengta atvira žieminė trasa. O kol žmonės dar plūsta mėgautis vasaros pabaigoje iškritusiu sniegu, bent dalis jų užsuka ir į miestą, apsistoja viešbučiuose, užkandžiauja kavinėse, nuomojasi dviračius, lanko galerijas ir muziejus, perka kosmetines ir gydomąsias procedūras. Žodžiu, šiokią tokią tiesioginę, ar ne visai tiesioginę naudą patiriame visi. Todėl, mielus savo skaitytojus nedruskininkiečius skubu pakviesti paslidinėti. Nemokate? Nebijokite, sulaužytas kojas sugipsuoti Druskininkų ligoninėje dar moka.

Skaitau Susisiekimo ministerijos išplatintas „Kelininkų rekomendacijas krepšinio čempionato sirgaliams“ ir darosi vis aiškiau, kad krepšinio čempionato metu reikės susilaikyti nuo nebūtinų kelionių. Jau nuo pirmadienio po Druskininkus išties nesaugiu greičiu skraido autobusas, kuriam kelią skina policijos automobilis su švyturėliais. Iš užrašo „Montenegro” ir krepšinio čempionato simbolikos supratau, kad čia ne kokius „kalnų negrus”, o Juodkalnijos krepšininkus į kurortą atvežė. „Romai, pozityvumo daugiau,“- atsiliepė į mano komentarą šia tema viename interneto socialiniame tinkle ministras E.Masiulis. Tai aš ir džiūgauju, kad krepšininkai atvežti į mūsų miestą ir druskininkiečiai uždirbs iš čempionato, o drauge rūpinuosi krepšininkų saugumu, nes prie lėto kurorto eismo įpratę pensininkai su supuvusiais „Pasatais” gali nespėti pasitraukti iš kelio. Bet kuriuo atveju tokia proga turime mobilizuoti savo kantrybę ir, net jeigu visiškai nesidomite krepšiniu, kantriai iškęsti tą savaitę. Tegul geriau Druskininkai išgarsėja kaip vieta, kur krepšininkams buvo sudarytos geriausios gyvenimo sąlygos, juos supo mandagus daugeliu kalbų šnekantis aptarnaujantis personalas, graži gamta, skanus maistas ir geranoriški gyventojai. Mes tai galime, nereikia savęs nuvertinti. Ir, šiukštu, jokių patyčių, rasistinių užgauliojimų! Net ir tai, kad į Alytuje žaidžiančią ir Druskininkuose gyvenančią komandų grupę pateko ne pačios turtingiausios Europos šalys, neturėtų skatinti mūsų nekreipti į juos dėmesio. Juk paskui krepšininkus atvyksta ne tik sirgaliai, bet ir tarptautinė žiniasklaida. Druskininkietiškas svetingumas ir tolerancija gali plačiai išgarsėti, bet viena kvaila klaida gali viską sugadinti.

Tik nepamanykite, kad mes čia, Druskininkuose, visi tokie veidmainiai, už centą blusą į Varšuvą nuvarytumėm, tėvą ir motiną išnuomotumėm. Dauguma mūsų čia sovietmečiu suvažiavo iš gretimų dzūkiškų kaimų, prie jų nuoširdaus atlapaširdiško svetingumo priprato atvykusieji pagal paskyrimus iš įvairių Lietuvos pakraščių ir taip susiformavo išties unikali bendruomenė, kuri kartais gali erzinti savo nuolankumu visų lygių valdžioms ir valdžiukėms, abejingumu gamtos, kurią pamatę kurorto svečiai kone išsižioję vaikšto, grožiui, polinkiu tikėti gandais ir gandeliais bei stebėtinu neverslumu. Bet, po galais, esame be galo darbštūs ir pamažu, klysdami ir taisydami klaidas, o kartais netyčia ir ką nors vertingo sunaikindami, sutvarkysime šitą miestą taip, kad miela bus žiūrėti. Jei tik truputį daugiau gero skonio, tarimosi su specialistais, gal net man, niurzgliui, pabustų išdidumas, kad Druskininkai atgimsta greičiau negu visa Lietuva.

Kristinos Platonovienės ir Basketnews.lt nuotraukos