2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

Rinkimų agitacija – smagiausia bobų vasaros pramoga


Raudonos klevų viršūnės, skleidžiančios VRK nustatyta tvarka nepaženklintą rinkimų agitaciją, ir pro rytinio rūko draiskalus, dangstančius taip nė karto pastarąjį dešimtmetį nenušienautas pievas, kyšančios žmogaus ūgio pušelių viršūnės, dekoruotos spindinčiais rasa voratinkliais, kasdien neduoda užmiršti, kokį permainų metą mums tenka išgyventi. Bobų vasara jau prasidėjo bene visose valdžios institucijose, kurios daugiau ar mažiau įtakojamos Seimo daugumos ir Vyriausybės kaitos. Visi lyg ir dirba kaip anksčiau, dar niekas nepasikeitė, bet laikinumo nuotaika jau tvyro ore ir kažin kokių svarbių sprendimų tikėtis neverta, nes nieks tikrai nežino, ar po kelių mėnesių nereikės jų keisti jau pagal naujos daugumos užgaidas. Vakarodamas su LRT rinkimų agitacijos debatų laidomis, kiekvienas gali įsitikinti, kiek užsidegimo išardyti viską, ką jų manymu neteisingai sukūrė visi lig šiol buvusieji, sukaupė partijos, partijėlės ir jų koalicijos.

Pasidarau didelį puodą arbatos, sumuštinių, įsitaisau fotelyje, kompiuterio interneto naršyklėje atsidarau iškart du socialinius tinklus ir žiūriu tuos TV debatus tarsi kokį realybės šou projektą, smagiausiomis pasisakymų vietomis iškart pasidalindamas su virtualiais draugais. Tokia gal kiek iškrypėliška rudens vakarų pramoga jau pradeda erzinti mano šeimos narius, šaiposi, kad greitai imsiu kalbėtis su televizoriumi ir pervadinsiu mūsų bei kaimynų katinus populiariausių partijų lyderių vardais. Atsikertu, kad debatai prasideda jau sutemus, kai eiti grybauti, pjauti kiemo veją arba rinkti nukritusius obuolius jau vėlu, be to, rinkimų kampanija netrukus baigsis, todėl nėra jokios rizikos tapti priklausomu nuo agitacinių laidų.

Kai partijų lyderiai kalba nuobodžiai aptakiomis frazėmis, apžiūrinėju trimis eilėmis susėdusius jų atsivestus žmones. Ekranas didelis, įstrižainė per metrą, tik gaila, kad laidos transliacija vos standartinės raiškos, tai sunku atpažinti, kas ten toks buroko raudonumo veidu stovėjo žaliųjų valstiečių trečiojoje eilėje, kaip nušvisdavo Artūrą Zuoką atlydėjusių moterų akys bei šypsenos po kiekvieno jo žodžio, kaip liūdnai žvelgė į savo bendražygius senovinius automobilius kolekcionuojantis Stasys Brunza, kai anie užsiminė apie prabangaus turto apmokestinimą. Tik vienas jaunalietuvių lyderis į studiją atėjo be palydos, tarsi prieš kažką ten protestuodamas, bet taip ir neradęs progos aiškiai pasakyti prieš ką.


Jei būtų galimybė, aš tą jų pasisakymų tvarką būčiau slapčia sukeitęs, kad studijoje būtų daugiau įtampos, o gal ir fizinio veiksmo. Pavyzdžiui, Stanislovą Buškevičių būčiau pakišęs kartu su Algirdu Paleckiu, tik užkulisiuose tada jau reikėtų patupdyti pasirengusius juos vieną nuo kito atlupti apsaugininkus. Net ir „Facebooke” niekas man negalėjo atsakyti, kodėl jaunalietuvių vadas kalba su tokiu ryškiu slavišku akcentu ir ką debatuose veikia tvarkiečių Europos Parlamento narys, kuriam VRK uždraudė kandidatuoti į Seimą.


Necituosiu čia kurioziškiausių pasisakymų ištraukų, nes ir taip įtariu, kad atsiras skubančių apkaltinti, neva čia už ar prieš kažką agituoju, juolab kad laidos dar tęsiasi ir tikiuosi išgirsti dar autentiškesnio nusišnekėjimo. O balsuosiu visai ne už gražiausiai atrodantį, rišliausiai kalbantį, ar išsamiausią programą pateikusį. Pasitaręs su šeima, nusprendžiau, kad balsuoti reikės už tą, kas mūsų savaitraštyje užsakys politinės reklamos už didžiausią pinigų sumą. Ciniška, bet teisinga ir jokio išankstinio nusistatymo. Liko dar dvi savaitės, du laikraščio numeriai.

Savaitgalį Varėnoje vyksiančioje Grybų šventėje tų kandidatų bus daugiau, negu miške šungrybių. Rinkiminiais metais jie niekuomet nepraleidžia progos tokioje žmonių gausybėje save parodyti. O nuo politikų pailsėsiu per savaite vėliau vyksiantį Poetinį Druskininkų rudenį. Ten jų beveik nebūna, nors šiemet, kai Garliavos kovotojų gretose karts nuo karto šmėkšteldavo vienas kitas mūzos palytėtas veidas, ir čia visokių netikėtumų galima sulaukti. Gal organizatoriams dar ne vėlu bent į anoniminio eilėraščio konkurso reglamentą įtraukti draudimą minėti partijų pavadinimus, teisybę ir mergaitę. Kita vertus, tai jau atsiduotų cenzūra, kurios kasmet vis gausiau suvažiuojantys iš tolimų kraštų tarptautinio poezijos festivalio svečiai mūsų laisvoje šalyje nesitikėtų sutikti.

Bobų vasara niekada ilgai neužtrunka. Spalio darganos sumaišys su purvais nukritusių lapų grožį, nustos dygti net ir žaliuokės, rinkiminių pasisakymų šou pakeis išblėsusių žvaigždžių šokiai ir dainos. Mačiau, apie viską pagalvojančio prekybos tinklo pardavėjos jau krauna iš dėžių Vėlinių žvakeles. Ilgai neužtruks.