Tikrųjų grėsmių pakeitimas klastotėmis

Juodkalnijos riaušių policijos susidūrimas su homofobais

Šeštadienį ketinu lankytis Vilniuje. Ne, visai ne ten, kur jūs pamanėte. Nors, kai jau apie tai prakalbome, jeigu pavyktų kažkaip sustumdyti iš anksto numatytus ir suplanuotus darbus, tikriausiai mielai prisidėčiau prie žygiuosiančių Gedimino prospektu „Baltic Pride 2013” dalyvių. Bet ne todėl, kad jų organizatoriai ir dalyviai man būtų kaip nors ypatingai simpatiški, o tik norėdamas paerzinti visą tą šventesnių už Popiežių veidmainių, tautinio tyrumo sergėtojų, vakarykščių pedofilų medžiotojų ir primityviausiomis priemonėmis populiarumo siekiančių ciniškų politikų minią, kuriai vien žinia, kad tokios eitynės šioje šalyje gali įvykti, jau bent pusmetį neduoda ramybės.

„Kas Jums taip įkando, kad taip rūpi? Kokios vaikystės traumos, koks nepasitikėjimas savimi ar kitais, kas dar? Žmonės nori pasivaikščioti. Na ir kas? Nori apie savo teises ir problemas pareikšti - kuo tai gąsdina jus? Gal bijote, kad jūs ar jūsų vaikai dėl to gėjais taps?”- vieno iš daugybės homofobiškų komentarų autoriaus antradienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook” paklausė Seimo narys Remigijus Šimašius.

Galėčiau paspėlioti, ar panašia homoseksualumo užkrečiamumo teorija nesivadovavo ir LRT administracija, „Baltic Pride 2013” reklaminius vaizdo klipus sugalvojusi ženklinti S raide, kuri reiškia, kad jie skirti rodyti tik suaugusiems ir tik po 23 valandos. Bet mieliau patikėsiu, jog taip LRT tikėjosi išvengti aršiausių tradicionalistų, užmiegančių fotelyje su mezginiu rankose iškart po „Panoramos”, pasipiktinimo laiškų ir skundų.

Pataikavimas neišmanymui, tamsumui, bukam agresyvumui ir prastam skoniui nieko bendro su tikra demokratija neturi. Prabilus gėjų priešui numeris vienas Petrui Gražuliui, įsitikinusiam, neva eitynės prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, kolegos Seimo nariai patyliukais kikena, užuot nuoširdžiai patarę, kol nevėlu, užsirašyti į vakarinę mokyklą ar kokį suaugusiųjų švietimo centrą, kur sužinotų apie pasaulį bent tai, ką privalo išmokti kiekvienas pagrindinės mokyklos moksleivis. Susirgęs net ir ne pačia baisiausia liga, tikrai nenorėčiau, kad apie tai, kokią diagnozę nustatyti ir kokį gydymą skirti, drauge su mano šeimos gydytoja nuomonę reikštų ir balsų dauguma spręstų jos kabineto sienas lyginantis tinkuotojas-dažytojas, kelios gretimo prekybos centro kasininkės ir nuobodžiaujantis taksistas. Nuvilkęs į autoservisą neužsivedantį automobilį, tikiuosi, kad prie jo darbuosis bent jau išmanantis, kaip veikia vidaus degimo variklis, automobilių remonto specialistas. O jeigu pamatyčiau, kad atsidaręs variklio dangtį meistras bando išvaryti gedimo dvasias smilkalais ir šamano būgnelio garsais, vargu ar atlaidžiai šypsodamasis laukčiau seanso pabaigos.

Žinodami, kad nemaža jų rinkėjų dalis dėl išsilavinimo stokos, ilgalaikio žalingų įpročių poveikio ir paprasčiausio tingėjimo lavintis lengvai patiki visomis sąmokslo teorijomis, artimiausio kelio į populiarumą ieškantys politikai, užuot pasiūlę efektyvius didžiausių mūsų valstybės problemų sprendimo būdus ir minias įkvepiančias naujas idėjas, pasiūlo jiems vieną ar kelis priešus, kurie kalti dėl visų nelaimių. Pasiūlo pakeisti tikras problemas įsivaizduojamais pavojais.

Gėjai ir lesbietės su kažkokiomis nesuprantamomis savo teisėmis, klastingi lenkai su savo W raide, šulinių vandenį nuodijantis „Chevron” ir dar koks nors vienadienis abiturientės užpakaliuko skandaliukas puikiai gali užpildyti pirmuosius dienraščių puslapius ir televizijos žinių laidų anonsus, nepalikdami viso to srauto suvokėjui jokios galimybės susiorientuoti, kaip tuo pat metu patyliukais uždusinamos visos energetinės nepriklausomybės galimybės, prarandamas brangus laikas vykdyti struktūrines reformas ir laidojami per rinkimus išdalinti visuotinės gerovės pažadai. Tikrųjų grėsmių pakeitimas klastotėmis nebūtinai vyksta pagal iš anksto suplanuotą kokių nors priešiškų jėgų planą. Nors ir negalėčiau visiškai atmesti tokios galimybės, man lengviau įsivaizduoti stichišką labai skirtingus interesus bei tikslus turinčių asmenų bei jų grupių veikimą.

Būdamas lietuvių tautybės, Romos katalikų tikėjimo heteroseksualiu, vedusiu mylimą moterį, baltaodžiu vidutinio amžiaus vyriškiu, negaliu suprasti, kokią grėsmę man galėtų kelti tai, kad kitataučiai, kitų rasių ir homoseksualūs asmenys, moterys, vaikai bei senoliai šitoje šalyje nebus diskriminuojami. Gatvėje pamatęs už rankų susikabinusią lesbiečių porą juk nepradėčiau abejoti savo šeimos tvarumu, o praėjęs sinagogos patvoriu jau tikrai neįsivaizduočiau, jog tai kaip nors pakenks mano sielos išganymui. Jei priimu žinią, kad kitoks tai nereiškia nenormalus, tai pats nuo to netampu mažiau normaliu. Jeigu įvairovėje nėra jokios grėsmės, tai kokių galų tuomet kažkam gali prireikti šeštadienį mesti visus darbus ir bandyti neleisti Gedimino prospektu pražygiuoti „Baltic Pride 2013” dalyviams ir įnirtingai grumtis su jų eiseną saugosiančiais policijos pareigūnais?