Aną savaitę paskambinęs privataus antrosios pakopos pensijų
fondo vadybininkas skubino apsispręsti kurį iš trijų numatytų pensijos kaupimo
būdų ketinu pasirinkti: grįžti į Sodrą, kaupti papildomą pensiją kaip anksčiau
ar primokėti iš savo algos ir gauti valstybės numatytą priedą. Pagrasinęs, kad
per didelis įkyrumas gali baigtis tuo, jog pereisiu į kitą fondą, pažadėjau jam
artimiausiu metu pranešti savo sprendimą. Būčiau ir pranešęs, bet dabar jau
visai pasimečiau ir nežinau, ką toliau daryti.
Pirmiausiai išgirdau Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėją
Stasį Jakeliūną sakant, kad reikia stabdyti įmokas į antrosios pakopos pensijų
fondus, „kadangi jų finansavimas iš prasiskolinusios „Sodros“ įmokų nėra
tvarus.”
Jei jau taip yra, tai koks čia gali būti kaupimas senatvei,
jei bet kurią dieną politikai gali sugalvoti viską atimti ir išdalinti
dabartiniams pensininkams. Tarsi prašyčiau „juodai dienai” atidėtas santaupas
pasaugoti į daugiadienius užgėrimus reguliariai nugrimstančio kaimyno.
Premjeras netrukus tokius ketinimus paneigė, sakydamas, kad
greitų sprendimų pensijų sistemos pertvarkoje nebus.
Ar galiu patikėti jo žodžiais ir nesukti sau galvos, kaip
gyvensiu senatvėje?
Šią savaitę, per Vyriausybės valandą Seime, atsakinėdamas į
Seimo nario Pauliaus Saudargo klausimą apie Druskininkų savivaldybės už
biudžeto pinigus leidžiamą ir nemokamai brukamą druskininkiečiams spalvotą
savaitraštį „Mano Druskininkai“, A.Butkevičius pamelavo, neva sprendimą „rajono
gyventojus informuoti leidžiant informacinį biuletenį” priėmė Druskininkų
savivaldybės tarybos nariai. Tokio sprendimo nėra ir nebuvo, todėl kyla
abejonių, ar meluojančio arba klaidingai informuojamo Vyriausybės vadovo
žodžiais galima pasitikėti. Juolab, ir anksčiau jis ne kartą paneiginėjo savo
ištartus žodžius, teisindamasis, jog blogai buvo suprastas.
O kad gali būti ir kitaip, negu kalba Premjeras, netrukus
patvirtino naujosios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės žodžiai, kad
žmonės, kurie gauna pajamas iki 2 tūkst. litų, turėtų grįžti į „Sodros”
sistemą. Jai antrino druskininkiečių į Seimą išrinkta Socialinių reikalų ir
darbo komiteto vadovė Kristina Miškinienė, pasiūliusi, jog būtų „ieškomas
teisinis variantas, kad to žmogaus, kuris nenorėtų, kad jo „Sodros” pensija
būtų sumažinta, sukaupti pinigai grįžtų į „Sodrą”.
Skaičiuoti taip gerai, kaip šios dvi į buhalteres panašios
ponios, aš nemoku, todėl vėl atidėjau sprendimą dėl būsimos pensijos.
O tuo metu Seime jau pristatinėjamas lenkiškas pensijų
sistemos modelis ir S. Jakeliūnas iš
naujo kartoja A.Butkevičiaus jau atmestus savo pasiūlymus.
Galų gale savo nuomonę šiuo klausimu atsiuntė pensijų
kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas
Stankevičius. Jo skaičiavimai prieštarauja L.Graužinienės ir K.Miškinienės
išsakytiems teiginiams: „...mažiau uždirbantiems asmenims labiausiai apsimoka
dalyvauti pensijų kaupime, nes valstybės skatinamoji įmoka yra lygi ar net
viršija dalyvio savarankiškai į pensijų fondus įmokamą sumą. Be to, tarp mažiau
uždirbančių yra jauni dalyviai, kurie ateityje gali gauti pajamas, žymiai
didesnes nei vidutinis atlyginimas.”
Tarkime, kad ponas Stankevičius čia yra suinteresuota šalis.
Jam rūpi, kad politikai nesugriautų dabar veikiančios sistemos, kuri jam moka
algą. Bet ar taip pat suinteresuotais negalėčiau pavadinti ir valdančiosios
daugumos politikų? Juk jų likimas nemaža dalimi priklausys nuo to, kaip jų
veiklą vertins šiandieniniai pensininkai. Kol „Sodra” skendi skolose, valstybės
biudžete tenka ieškoti lėšų Konstitucinio Teismo sprendimo dėl teisėjų ir
valstybės tarnautojų algų didinimo vykdymui, juntamai padidinti jiems pensijas
nėra jokios galimybės. O žmonės laukia, girdi, jog šalies ekonomika auga, o kai
kurie netgi prisimena valdančiosios koalicijos partijų išdalintus rinkiminius
pažadus. Čia tik žalias jaunimėlis mano, jog pensininkai nieko neprisimena.
Mano senelis Adomas, įkopęs į devintą dešimtį, mintinai deklamuodavo ištraukas
iš carinėje gimnazijoje išmoktų kūrinių.
Taigi, vienintelis būdas įsiteikti dabartiniams pensininkams
yra tų pinigų, kuriuos milijonas šalies piliečių sukaupė antrosios pakopos
pensijų fonduose, nacionalizavimas. O kadangi rugsėjo 1-ąją ten jau buvo 5,1
mlrd. litų, taškytis pinigais būtų galima iki kadencijos pabaigos.
Tokia pagunda nuolat vedė iš doros kelio ir praeitos
kadencijos Seimą. Sunkmečiu pervedimai iš „Sodros” į antrosios pakopos fondus
buvo mažinami ne kartą. Bet paliesti tai, kas mūsų jau sukaupta, jie nedrįso.
Kol nesu tikras, kad neišdrįs ir šiandieniniai valdantieji,
pensijų fondo vadybininkui teks palaukti mano apsisprendimo. O jei padėtis taip
ir liks neaiški, beliks rinktis nuosaikų variantą, paliekant viską kaip buvo
iki šiol, nes dar primokėjęs iš savo algos bei honorarų tikrai nenorėčiau
pamatyti, kaip už tuos pinigus politikai perka jūsų meilę ir balsus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą