2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Politikams knieti ištaškyti mūsų pensijoms sukauptus milijardus

Aną savaitę paskambinęs privataus antrosios pakopos pensijų fondo vadybininkas skubino apsispręsti kurį iš trijų numatytų pensijos kaupimo būdų ketinu pasirinkti: grįžti į Sodrą, kaupti papildomą pensiją kaip anksčiau ar primokėti iš savo algos ir gauti valstybės numatytą priedą. Pagrasinęs, kad per didelis įkyrumas gali baigtis tuo, jog pereisiu į kitą fondą, pažadėjau jam artimiausiu metu pranešti savo sprendimą. Būčiau ir pranešęs, bet dabar jau visai pasimečiau ir nežinau, ką toliau daryti.

Pirmiausiai išgirdau Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėją Stasį Jakeliūną sakant, kad reikia stabdyti įmokas į antrosios pakopos pensijų fondus, „kadangi jų finansavimas iš prasiskolinusios „Sodros“ įmokų nėra tvarus.”

Jei jau taip yra, tai koks čia gali būti kaupimas senatvei, jei bet kurią dieną politikai gali sugalvoti viską atimti ir išdalinti dabartiniams pensininkams. Tarsi prašyčiau „juodai dienai” atidėtas santaupas pasaugoti į daugiadienius užgėrimus reguliariai nugrimstančio kaimyno.

Premjeras netrukus tokius ketinimus paneigė, sakydamas, kad greitų sprendimų pensijų sistemos pertvarkoje nebus.

Ar galiu patikėti jo žodžiais ir nesukti sau galvos, kaip gyvensiu senatvėje?

Šią savaitę, per Vyriausybės valandą Seime, atsakinėdamas į Seimo nario Pauliaus Saudargo klausimą apie Druskininkų savivaldybės už biudžeto pinigus leidžiamą ir nemokamai brukamą druskininkiečiams spalvotą savaitraštį „Mano Druskininkai“, A.Butkevičius pamelavo, neva sprendimą „rajono gyventojus informuoti leidžiant informacinį biuletenį” priėmė Druskininkų savivaldybės tarybos nariai. Tokio sprendimo nėra ir nebuvo, todėl kyla abejonių, ar meluojančio arba klaidingai informuojamo Vyriausybės vadovo žodžiais galima pasitikėti. Juolab, ir anksčiau jis ne kartą paneiginėjo savo ištartus žodžius, teisindamasis, jog blogai buvo suprastas.

O kad gali būti ir kitaip, negu kalba Premjeras, netrukus patvirtino naujosios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės žodžiai, kad žmonės, kurie gauna pajamas iki 2 tūkst. litų, turėtų grįžti į „Sodros” sistemą. Jai antrino druskininkiečių į Seimą išrinkta Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškinienė, pasiūliusi, jog būtų „ieškomas teisinis variantas, kad to žmogaus, kuris nenorėtų, kad jo „Sodros” pensija būtų sumažinta, sukaupti pinigai grįžtų į „Sodrą”.

Skaičiuoti taip gerai, kaip šios dvi į buhalteres panašios ponios, aš nemoku, todėl vėl atidėjau sprendimą dėl būsimos pensijos.

O tuo metu Seime jau pristatinėjamas lenkiškas pensijų sistemos modelis ir  S. Jakeliūnas iš naujo kartoja A.Butkevičiaus jau atmestus savo pasiūlymus.

Galų gale savo nuomonę šiuo klausimu atsiuntė pensijų kaupimo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas Stankevičius. Jo skaičiavimai prieštarauja L.Graužinienės ir K.Miškinienės išsakytiems teiginiams: „...mažiau uždirbantiems asmenims labiausiai apsimoka dalyvauti pensijų kaupime, nes valstybės skatinamoji įmoka yra lygi ar net viršija dalyvio savarankiškai į pensijų fondus įmokamą sumą. Be to, tarp mažiau uždirbančių yra jauni dalyviai, kurie ateityje gali gauti pajamas, žymiai didesnes nei vidutinis atlyginimas.”

Tarkime, kad ponas Stankevičius čia yra suinteresuota šalis. Jam rūpi, kad politikai nesugriautų dabar veikiančios sistemos, kuri jam moka algą. Bet ar taip pat suinteresuotais negalėčiau pavadinti ir valdančiosios daugumos politikų? Juk jų likimas nemaža dalimi priklausys nuo to, kaip jų veiklą vertins šiandieniniai pensininkai. Kol „Sodra” skendi skolose, valstybės biudžete tenka ieškoti lėšų Konstitucinio Teismo sprendimo dėl teisėjų ir valstybės tarnautojų algų didinimo vykdymui, juntamai padidinti jiems pensijas nėra jokios galimybės. O žmonės laukia, girdi, jog šalies ekonomika auga, o kai kurie netgi prisimena valdančiosios koalicijos partijų išdalintus rinkiminius pažadus. Čia tik žalias jaunimėlis mano, jog pensininkai nieko neprisimena. Mano senelis Adomas, įkopęs į devintą dešimtį, mintinai deklamuodavo ištraukas iš carinėje gimnazijoje išmoktų kūrinių.

Taigi, vienintelis būdas įsiteikti dabartiniams pensininkams yra tų pinigų, kuriuos milijonas šalies piliečių sukaupė antrosios pakopos pensijų fonduose, nacionalizavimas. O kadangi rugsėjo 1-ąją ten jau buvo 5,1 mlrd. litų, taškytis pinigais būtų galima iki kadencijos pabaigos.

Tokia pagunda nuolat vedė iš doros kelio ir praeitos kadencijos Seimą. Sunkmečiu pervedimai iš „Sodros” į antrosios pakopos fondus buvo mažinami ne kartą. Bet paliesti tai, kas mūsų jau sukaupta, jie nedrįso.

Kol nesu tikras, kad neišdrįs ir šiandieniniai valdantieji, pensijų fondo vadybininkui teks palaukti mano apsisprendimo. O jei padėtis taip ir liks neaiški, beliks rinktis nuosaikų variantą, paliekant viską kaip buvo iki šiol, nes dar primokėjęs iš savo algos bei honorarų tikrai nenorėčiau pamatyti, kaip už tuos pinigus politikai perka jūsų meilę ir balsus.