2013 m. lapkričio 29 d., penktadienis

Vienintelis priešnuodis informacinėms provokacijoms - visiškas jų ignoravimas

Kai kiekvieną ketvirtadienio vakarą atvežu laikraščius į vieną mažo miestelio mažą parduotuvę, prie kurios dar yra alubaris su lauke sustatytais stalais, jo klientai jau būna pasiekę tą stadiją, kai atbunda pirmykštė nuotykių trauka. Jei man einant pro šalį su laikraščių šūsnimi rankose kuris ką nors paveblena, apsimetu, kad negirdžiu, net jeigu sakinyje būna penki ar šeši būtent man skirti slaviškai-tiurkiškos kilmės kreipiniai. Gaila laiko, reikia skubėti nugabenti spaudą į kitas parduotuves, kol jos dar neužsidarė, o tie nelaimingi žmonės ir be manęs prisikuria sau problemų, kurių glaustą aprašymą paskui randu apskrities policijos komisariato atsiųstose įvykių suvestinėse. Išmokti panašiai nekreipti dėmesio kažkaip turėtumėm ir į visas informacines kaimyninių šalių propagandininkų provokacijas, užuot vėlęsi į beprasmius ginčus ir tarpusavio santykių aiškinimąsi.

Jei parašyčiau, kad šioje srityje turėtumėm pasimokyti iš amerikiečių ir Izraelio, iškart pasigirstų prakeiksmai: vėl šitas amerikosų klapčiukas ir globalistų žydmasonių sąmokslo ideologas prabilo. Bala nematė, ką čia slėpti, juk jau ne kartą esu rašęs, kad JAV yra mūsų sąjungininkė ir patikimas saugumo garantas, o bet kokia antiamerikietiška propaganda kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui.

Tikriausiai dar nuo Šaltojo karo laikų amerikiečiai įpratę, kad oficialūs jų federalinės valstybės atstovai nekomentuoja jokių nutekintų slaptų pažymų ir savo žvalgų veiklos. Kiek žurnalistai beklausinėjo apie „Wikileaks” paviešintus slaptus JAV diplomatų laiškus, sulaukdavo ne teisinimosi ir išsisukinėjimo, o aiškaus atsakymo, kad jokių komentarų nebus.

Pavyzdžiu puikiai tiktų 2010 m. Jungtinių Valstijų ambasados Lietuvoje išplatintas pranešimas.
„Įslaptintos informacijos atskleidimas yra neatsakingas, ir mes jį smerkiame. Kalbant apie JAV Valstybės departamento politiką, JAV ambasada nekomentuoja ir nekomentuos galimai nutekintų dokumentų”, - tuomet sakė JAV ambasados atstovas spaudai Jonathanas M.Bergeris.

O dabar pagalvokime, kaip tai skiriasi nuo Lietuvos politikų, net ir aukščiausių šalies vadovų, žodžių ir veiksmų.

Vos tik internete pasklido nedraugiškų Lietuvai specialiųjų tarnybų įrašyti mūsų diplomatų pokalbiai, prasidėjo jų tąsymas, pasibaigęs atšaukimu iš pareigų. Tai buvo aiškus signalas, kad informacinių provokacijų metodai puikiai veikia, o mes nesame jiems atsparūs. Ir pasipylė srutos jau ne kibirais, o cisternomis.
VSD pažymoje įspėti, kad prieš ES vadovų susitikimą Vilniuje bus bandymų kompromituoti Lietuvą, mes įklimpome aiškindamiesi jos paviešinimo smulkmenas. O pažymoje minimo propagandinio portalo „RuBaltic” provokacijas ryjame pasičepsėdami. Būsimi Prezidentės varžovai rinkimų kampanijoje ir visi, kam nepatiko jos vaidmuo Garliavos istorijoje, pasisakymai apie teisiamus Darbo partijos vadus, aiški vakarietiška orientacija, tiesiog negali praleisti progos tuo pasimėgauti.

Įdomu, kuris Lietuvos politikas pirmasis atliks Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį ir pareikalaus tirti Rusijos televizijos NTV laidos „Ypatingas įvykis“ paskelbtą tariamai mūsų VSD kompromituojančią informacinę provokaciją? Jau norėjau dėl to internete virtualių draugų lažybas surengti, bet nežinau, ar tai teisėta.
Kažkada „valstybininkus” medžiojusios TS-LKD frakcijos narė Rasa Juknevičienė aiškiai parašė, kad už konservatorius šiose lažybose statyti neverta.

„Manau, kad net Adamkus šį kartą nebus išprovokuotas pasakyti, kad „Nėra dūmų be ugnies”. Jei prisimenate, jis taip sakė prieš porą savaičių, kai tie patys šaltiniai atakavo Prezidentę dėl per ilgų mokslų Leningrade,”- komentavo mano „Facebook” įrašą ponia Rasa.

Užtat Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas naujienų portalams kalbėjo, kad visiškai nereaguoti į tokią informaciją Lietuva negali, todėl jo vadovaujamas komitetas „ketina pasiteirauti VSD, ar laidoje buvo nors krislas tiesos.” Kuo virs tas krislų ieškojimas, pamatysime artimiausiu metu, bet tai jau ne labai panašu į amerikietišką nereagavimo į provokacijas taktiką.


Kadangi nesu politikas, nepriklausau jokiai partijai ir išvis klausau tik savo žmonos, tai galiu be jokių slaptų kėslų pasiūlyti didžiausioms parlamentinėms partijoms iš valdančiosios koalicijos ir opozicijos, Prezidentūrai ir Vyriausybei pasirašyti susitarimą visiškai nekreipti dėmesio į Rusijos specialiųjų tarnybų platinamas informacines provokacijas ir niekaip jų nekomentuoti. Palos, palos ir nutils, įsitikinę, kad neveikia.