2013 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Kam knieti sunaikinti priemiesčių miškus?


Kol mes visi įdėmiai sekėme orų prognozes, kada gi pagaliau ateis tikrasis pavasaris, dairėmės į kiaušinių kainas ir skaičiavome, ką galėsime sau leisti padėti ant Šv. Velykų stalo, o žalieji buvo užsiėmę kova prieš skalūnų dujų žvalgybą, Seimo ekonomikos komitete be ypatingo susidomėjimo palaimintos ir Seimui pristatytos Miškų įstatymo pataisos, leisiančios savivaldybėms keisti miško žemės paskirtį.

 Pradžioje turbūt derėtų paaiškinti, kad miškas yra ne šiaip vieta, kur auga medžiai ir kartais galima rasti panašių į valgomus grybų, o toks žemės sklypas, kuris Valstybinės įmonės Registrų centro duomenų bazėje užregistruotas kaip miško paskirties. Ir ta paskirtis gali būti keičiama tik labai išimtiniais atvejais, ko gero netgi sudėtingiau, negu užsieniečiams suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė. Savivaldybėms tokios teisės iki šiol galiojančiame įstatyme išvis nebuvo numatytos, kas daugmaž sėkmingai saugojo valstybinius priemiesčių miškus ir miestų parkus nuo vietos politikų svajonių juos paversti gyvenamųjų namų kvartalais.

Naujosios pataisos teisę mišką paversti kuo nors kitu suteiktų 6 savivaldybėms, kurių miškingumas yra didesnis nei 50 proc., o labiausiai jos rūpi Varėnos rajonui ir Druskininkams, įsikūrusiems ant sausais pušynėliais apaugusių žemyninių kopų – kraštui nuo seno vadinamam Šiline Dzūkija.

,,Dalis šių savivaldybių tampa miško įkaitais, išnaudojusios visas galimybes plėstis miestų teritorijose esančiose ne miško žemėse, jos neturi galimybės plėstis net miestų teritorijose esančių miškų sąskaita,”- gudravo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Salamakinas.

O mes imkim ir patikrinkime jo žodžius. Tik viename nekilnojamojo turto skelbimų portale ,,Aruodas” šiuo metu siūlomi įsigyti 122 mažaaukštės gyvenamosios statybos arba žemės ūkio (pastaroji, atlikus detaliojo planavimo procedūras, nesunkiai gali būti pakeista) paskirties sklypai. Varėnos rajone - 80. Kam reikia, tas nusiperka ir pasistato. Nuo sovietmečio pabaigos rajonų vietinė valdžia pati gyvenamųjų kvartalų statybomis neužsiima ir labai abejotina, kad artimiausiu metu sugalvotų konkuruoti su nekilnojamojo turto plėtros kompanijomis. Kodėl gi jai staiga prireikė galių versti miškus statybomis tinkamais sklypais?

Pasidairę po klestinčiu kartais vadinamą Druskininkų kurortą, tikrai nesunkiai pastebėsime apleistus savivaldybei priklausančios ,,Nemuno” sanatorijos pastatus, nes tokio griozdo, gąsdinančio miesto svečius išdaužytais langais ir trupančiomis sienomis, nepastebėti tiesiog neįmanoma. O vietos gyventojai nesunkiai išvardintų dar ne vieną apleistą objektą, kuriam vietinei valdžiai ar privatiems šeimininkams niekaip nesiseka rasti investuotojų. ,,Nemuną” jau buvo beapsiimantis gelbėti ,,Snoro” bankas, bet ketinimų protokolas Druskininkuose pasirašytas tą pačią dieną, kai Lietuvos bankas sustabdė jo veiklą. Todėl veikliajam Ričardui Malinauskui visai nebūtina nušnioti kelių šimtų hektarų pušynų, norint dar kartą pademonstruoti savo gebėjimus prisivilioti investuotojus.
Varėnos rajono savivaldybė dar 2011 m. įkliuvo neteisėtai iškirtusi tariamai vėtros nuniokotą mišką, kurio vietoje ketino įrengti hipodromą, o dėl Druskininkų mero savavališkai užsitverto 25 arų valstybinės žemės sklypo aną savaitę ,,Žinių radijo” eteryje teisintis teko net ir šimtadienį švenčiančiam Premjerui Algirdui Butkevičiui. Čia gal visai tiktų priminti, kad Druskininkų slidinėjimo trasa įrengta pakoregavus, tai yra pastūmus tolyn Avirės hidrografinio draustinio ribas, o dar seniau net ir anuometinio Prezidento Valdo Adamkaus įsikišimas nesustabdė pušų kirtimo, kai Druskininkų valdžia sumanė miško vietoje leisti statyti degalinę.

Tokiais, švelniai tariant, ne itin bičiuliškais santykiais su miškais pagarsėjusiems politikams dabar atrišamos rankos juos versti sklypais kiek akys užmato. Be jokios abejonės, tai leis šiek tiek papildyti ne taip jau linksmai atrodančius vietinius biudžetus, pamaloninti vieną-kitą širdžiai mielesnį nekilnojamojo turto vystytoją.

Druskininkų apylinkių miškų oras, drauge su mineraliniu vandeniu bei gydomuoju purvu, minimas kaip svarbiausias kurorto gydomasis veiksnys. Varėna išvis kam nors įdomi tik dėl savo miškų ir archajiško tarpumiškų kaimų paveldo. Pakanka pasižiūrėti, kaip skiriasi sodybų kainos miškingose Merkinės bei Marcinkonių apylinkėse ir kur nors plynuose laukuose prie Panočių ar Žilinų. Ar tikrai riebesnė biudžeto eilutė pašalpoms ar vietos politikų savireklamai nemokamai dalinamuose leidiniuose verta, kad iš būsimų kartų atimtumėm tai, ką Dzūkijoje turime vertingiausia? O jei savivaldybėms išties taip reiktų žemės statyboms, juk bet kada galėtų nusipirkti jos iš vietos gyventojų už rinkos kainą.

Ir, beje, sveikinu jus visus su Šv. Velykomis!