Kol mes visi įdėmiai sekėme orų prognozes, kada gi pagaliau
ateis tikrasis pavasaris, dairėmės į kiaušinių kainas ir skaičiavome, ką
galėsime sau leisti padėti ant Šv. Velykų stalo, o žalieji buvo užsiėmę kova prieš
skalūnų dujų žvalgybą, Seimo ekonomikos komitete be ypatingo susidomėjimo
palaimintos ir Seimui pristatytos Miškų įstatymo pataisos, leisiančios
savivaldybėms keisti miško žemės paskirtį.
Naujosios pataisos teisę mišką paversti kuo nors kitu
suteiktų 6 savivaldybėms, kurių miškingumas yra didesnis nei 50 proc., o
labiausiai jos rūpi Varėnos rajonui ir Druskininkams, įsikūrusiems ant sausais
pušynėliais apaugusių žemyninių kopų – kraštui nuo seno vadinamam Šiline
Dzūkija.
,,Dalis šių savivaldybių tampa miško įkaitais, išnaudojusios
visas galimybes plėstis miestų teritorijose esančiose ne miško žemėse, jos
neturi galimybės plėstis net miestų teritorijose esančių miškų sąskaita,”-
gudravo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Salamakinas.
O mes imkim ir patikrinkime jo žodžius. Tik viename
nekilnojamojo turto skelbimų portale ,,Aruodas” šiuo metu siūlomi įsigyti 122
mažaaukštės gyvenamosios statybos arba žemės ūkio (pastaroji, atlikus detaliojo
planavimo procedūras, nesunkiai gali būti pakeista) paskirties sklypai. Varėnos
rajone - 80. Kam reikia, tas nusiperka ir pasistato. Nuo sovietmečio pabaigos
rajonų vietinė valdžia pati gyvenamųjų kvartalų statybomis neužsiima ir labai
abejotina, kad artimiausiu metu sugalvotų konkuruoti su nekilnojamojo turto
plėtros kompanijomis. Kodėl gi jai staiga prireikė galių versti miškus
statybomis tinkamais sklypais?
Pasidairę po klestinčiu kartais vadinamą Druskininkų
kurortą, tikrai nesunkiai pastebėsime apleistus savivaldybei priklausančios
,,Nemuno” sanatorijos pastatus, nes tokio griozdo, gąsdinančio miesto svečius
išdaužytais langais ir trupančiomis sienomis, nepastebėti tiesiog neįmanoma. O
vietos gyventojai nesunkiai išvardintų dar ne vieną apleistą objektą, kuriam
vietinei valdžiai ar privatiems šeimininkams niekaip nesiseka rasti
investuotojų. ,,Nemuną” jau buvo beapsiimantis gelbėti ,,Snoro” bankas, bet
ketinimų protokolas Druskininkuose pasirašytas tą pačią dieną, kai Lietuvos
bankas sustabdė jo veiklą. Todėl veikliajam Ričardui Malinauskui visai nebūtina
nušnioti kelių šimtų hektarų pušynų, norint dar kartą pademonstruoti savo
gebėjimus prisivilioti investuotojus.
Varėnos rajono savivaldybė dar 2011 m. įkliuvo neteisėtai
iškirtusi tariamai vėtros nuniokotą mišką, kurio vietoje ketino įrengti
hipodromą, o dėl Druskininkų mero savavališkai užsitverto 25 arų valstybinės
žemės sklypo aną savaitę ,,Žinių radijo” eteryje teisintis teko net ir
šimtadienį švenčiančiam Premjerui Algirdui Butkevičiui. Čia gal visai tiktų
priminti, kad Druskininkų slidinėjimo trasa įrengta pakoregavus, tai yra
pastūmus tolyn Avirės hidrografinio draustinio ribas, o dar seniau net ir
anuometinio Prezidento Valdo Adamkaus įsikišimas nesustabdė pušų kirtimo, kai
Druskininkų valdžia sumanė miško vietoje leisti statyti degalinę.
Tokiais, švelniai tariant, ne itin bičiuliškais santykiais
su miškais pagarsėjusiems politikams dabar atrišamos rankos juos versti
sklypais kiek akys užmato. Be jokios abejonės, tai leis šiek tiek papildyti ne
taip jau linksmai atrodančius vietinius biudžetus, pamaloninti vieną-kitą
širdžiai mielesnį nekilnojamojo turto vystytoją.
Druskininkų apylinkių miškų oras, drauge su mineraliniu
vandeniu bei gydomuoju purvu, minimas kaip svarbiausias kurorto gydomasis
veiksnys. Varėna išvis kam nors įdomi tik dėl savo miškų ir archajiško tarpumiškų kaimų paveldo. Pakanka pasižiūrėti, kaip skiriasi sodybų kainos
miškingose Merkinės bei Marcinkonių apylinkėse ir kur nors plynuose laukuose
prie Panočių ar Žilinų. Ar tikrai riebesnė biudžeto eilutė pašalpoms ar vietos
politikų savireklamai nemokamai dalinamuose leidiniuose verta, kad iš būsimų
kartų atimtumėm tai, ką Dzūkijoje turime vertingiausia? O jei savivaldybėms
išties taip reiktų žemės statyboms, juk bet kada galėtų nusipirkti jos iš
vietos gyventojų už rinkos kainą.
Ir, beje, sveikinu jus visus su Šv. Velykomis!