Viliaus Semeškos nuotrauka |
Pirmadienį apturėjau malonumą dalyvauti įdomiame teismo
posėdyje – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo Druskininkų
švietimo centro, Druskininkų savivaldybės administracijos ir tarybos skundą,
kuriuo šie prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektorės sprendimą „Dėl
leidinio „Mano Druskininkai“. Buvau ten kviestas trečiąja šalimi, kas šiaip jau
gerokai smagiau už man jau tapusį įprastu kaltinamojo arba atsakovo vaidmenį...
Jokių pasižadėjimų nekomentuoti proceso ir nesidalinti su skaitytojais savo
įspūdžiais apie tai, kas vyko posėdžio metu, pasirašyti nereikėjo, tai galiu
laisvai reikši savo nuomonę.
Didžiausios nuostabos ko gero vertas pats faktas, kokiomis
pajėgomis savivaldybė ėmėsi teisminės kovos su Visuomenės informavimo įstatymo
vykdymą kontroliuojančia Žurnalistų etikos inspektorės tarnyba. Prieš vieną
šios tarnybos juristę stojo ne tik Druskininkų savivaldybės švietimo centro
vadovas Vytautas Gintutis ir savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės
metrikacijos skyriaus vedėjas Renaldas Viščinis, bet ir du advokatai,
atstovaujantys centrą ir savivaldybės administraciją. Bet jei jau niekam
negaila mokesčių mokėtojų pinigų, išleistų leidžiant, kaip rašoma šiame teisme
nagrinėtoje Žurnalistų etikos inspektorės išvadoje, „tenkinantį grupinius
politinius interesus“ laikraštį, tai negi dabar staiga puls taupyti advokatams?
Nustebino ponas V.Gintutis, sugalvojęs naują, man lig šiol
negirdėtą leidinio „Mano Druskininkai“ atsiradimo versiją. Pasak jo, dar 2012
m. Druskininkų pedagogai jam neva vis pasiskųsdavo, kad vietiniai savaitraščiai
atsisako spausdinti straipsnelius apie švietimo įstaigose vykstančius
renginius. Tada ir sugalvojo taip skriaudžiami švietimiečiai išleisti savo
laikraštį.
Gal tikėjosi, kad teisėjų kolegija visus to leidinio
egzempliorius vargu ar pervers ir nepamatys, kad nuo pat pirmųjų numerių
vyrauja ne švietimo naujienos, o Druskininkus valdančių politikų liaupsinimas?
Nuoširdžiai gailiuosi sugadinęs V.Gintučiui sklandų pasirodymą užduodamas
naivoką klausimą, ar jis gali paminėti bent vieną atvejį, kada „Druskininkų
naujienos“ atsisakė spausdinti kurio nors vietinio pedagogo straipsnį. Versija
sugriuvo kaip kortų namelis, kai pats Švietimo centro vadovas pripažino, jog
taip gal niekada nebuvo, gal čia „Druskonis“ ko nors neišspausdino, ar
išspausdino pavėluotai. Gaila, posėdyje nedalyvavo kolega „Druskonio“
redaktorius, o tai gal V.Gintučiui būtų tekę sakyti, kad nespausdino „Merkio
kraštas“ ar „Lazdijų žvaigždė“.
Dar linksmesnė V.Gintučio pasakojimo dalis buvo skirta
paslaptingajam „Mano Druskininkų“ rėmėjui. Neva, tik jam atsiradus, Švietimo
centras ryžosi nereguliariai spausdinamą ir platinamą leidinį paversti
savaitraščiu. Žurnalistų etikos inspektorės tarnybos atstovė priminė, kad
paramos sutartis su Druskininkų vandens parką valdančia bendrove buvo
pasirašyta tik prasidėjus inspektorės tyrimui. Man vėl teko įkišti savo
trigrašį ir priminti, kad taip gražiai „rėmėju“ vadinamas Druskininkų vandens
parkas priklauso tai pačiai Druskininkų savivaldybei, kaip ir Druskininkų
švietimo centras, o parką valdančios bendrovės valdyboje posėdžiauja
Druskininkų savivaldybės administracijos vadovai. Tikriausiai būsiu baisiai
netaktiškai pasielgęs, baigiamojoje kalboje tokį „rėmimą“ pavadinęs mokesčių
mokėtojų pinigų dėliojimu iš vienos valdiškos kišenės į kitą.
Teisėjų kolegija per vieną posėdį išnagrinėjo bylą iš esmės
ir ketina skelbti sprendimą liepos 11 d. Jei labai norės, Druskininkų valdžia
galės skųsti jo sprendimą LR Vyriausiam administraciniam teismui, kas leistų
dar šiek tiek užvilkinti Žurnalistų etikos inspektorės sprendimo „Dėl leidinio
„Mano Druskininkai“ vykdymą. Gal net iki savivaldos rinkimų pratemps. Būdamas
to leidinio redaktorės vietoje (jūs to neįsivaizduojate, bet juk galim
svarstyti hipotetiškai), jau dabar patyliukais ieškočiausi darbo. Vasarą juk
lengviau susirasti, negu pasibaigus sezonui, kai nei lauko kavinėms padavėjų,
nei komunalininkams šieno ravėtojų nebereikia.
Aną ketvirtadienį Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė
sąrašą didžiausių skolininkų, kurie iki birželio 10 d. nebuvo sumokėję pelno
mokesčio pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2013 m. Į skolininkų
dešimtuką pateko UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA”,
valdantis Druskininkų vandens parką, kuris ir yra tas paslaptingasis leidinio
„Mano Druskininkai“ rėmėjas. Ar galėjo 263 tūkst. litų skolą valstybei turinti
Druskininkų savivaldybės bendrovė užsiimti tokiu rėmimu, turėtų pasidomėti panašius
įdomaus valdiškų pinigų naudojimo grupiniams politiniams interesams tenkinti
atvejus tiriančios tarnybos.