2015 m. vasario 27 d., penktadienis

Ne „Nasrai“, bet...

Tikriausiai ir jums teko matyti bent vieną siaubo filmą, kuriame rodoma, kaip kurortinio ar šiaip iš turistų neblogai uždirbančio JAV miestelio vadai slepia nuo visuomenės, kad jų paplūdimyje apsigyveno žmogiena mintantis ryklys, ežere – sunkvežimio dydžio krokodilas, iš po žemių pradeda veržtis lava arba gresia kokio nors vaizdingo kalno griūtis.

Tik nepulkite į paniką – krokodilo Druskininkų vandens parke nėra.

O druskininkiečių trečiadienio rytą girdėti iš Baltarusijos pusės sprogimai reiškia tik banalius Gožos poligone prasidėjusius kaimyninės šalies kariškių mokymus. Ir jokių gandų, kad rytoj jie ketintų pliekti raketiniais įrenginiais „Grad“ į Druskininkus, kaip kokį Mariupolį, girdėti net man neteko.

Užtat išgirdau, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Druskininkų savivaldybėje peržengė epidemijos slenkstį bei yra didžiausias Lietuvoje, bet epidemija mūsų savivaldybėje nepaskelbta.

Pastarąją savaitę 11-oje Lietuvos savivaldybių sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) viršijo epidemijos lygį – 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Teisės aktų nustatyta tvarka epidemija yra paskelbta Kaune, Marijampolėje bei Prienų ir Jonavos rajonų savivaldybėse, bet Druskininkai tarp jų neminimi. Nors mūsų krašte sergamumo statistika turėtų kelti didžiausią nerimą – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis Druskininkų savivaldybėje užfiksuota 163,96 susirgimo atvejo 10 tūkst. gyventojų, o epidemiją paskelbusiame Kaune jų užfiksuota vos 118,6, Marijampolėje – 106,29. Alytaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus skelbiamais duomenimis, Druskininkuose vyrauja peršalimo ligos, o gripo atvejai sudarė vos 4,1 proc. nuo bendro registruotų ŪVKTI ir gripo atvejų skaičiaus.

Gripo epidemijos paskelbimu siekiama pristabdyti gripo viruso plitimą. Epidemijos metu gyventojams rekomenduojama nesilankyti masinio susibūrimo vietose, organizatoriai raginami renginius organizuoti pasibaigus gripo plitimui palankiam laikotarpiui. Ligoninėse įvedamas karantinas, griežtai ribojamas ligonių lankymas. Vaikų ugdymo bei švietimo įstaigos taip pat imasi atitinkamų priemonių, kad gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos neplistų.
Paskelbus gripo epidemiją Druskininkų savivaldybėje tektų atšaukti daugelį renginių, kuriuose vietos politikai bendrauja su rinkėjais, dalina padėkas bendruomenėms ir stengiasi pelnyti žmonių simpatijas.

„Šis gripo sezonas skiriasi nuo praeitų metų sezono – dažniau serga ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai: 50 proc. visų gripo atvejų ir 70 proc. visų peršalimo ligų registruojama šiose amžiaus grupėse,“ – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas.

Pasak medikų, šių metų virusas pasižymi pavojingomis komplikacijomis, kai iš pradžių žmogus tarsi sveiksta, bet po kelių dienų sveikata netikėtai ima blogėti.
Oficialiame Druskininkų savivaldybės administracijos tinklalapyje informacijos apie epidemiologinę padėtį savivaldybėje nepateikiama, epidemijos skelbimo galimybė nebuvo svarstyta ir šią savaitę vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje.


Gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, žinoma, nėra taip baisu, kaip ryklio nasrai ar ugnikalnio išsiveržimas. Bet pats valdžiukės santykis su žmonėmis man vis tiek primena kažkurią klasikinio siaubo filmo „Nasrai“ dalį. Nes jei jie neskuba mums pranešti, kai pavojus yra ne mirtinas, kas gi patikės, kad taip pat nepasielgs ir išties ekstremalioje situacijoje.

2015 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

Nebus per daug

Dienos jau ilgesnės ir kažkaip kitokiu kampu saulė šviečia, kai tik ją pavyksta pamatyti pro rūkus ir žemus debesis, todėl besibaigiančios žiemos nuojauta verčia jaustis visai kitaip negu gruodį ar sausio pradžioje. Smilginis strazdas pro ploną aptirpusio sniego plutą mano sode neskubėdamas išsikapsto pernykštį obuolį ir neveja šalin puotoje sudalyvauti atskubėjusių sviliko bei žaliukės. Tos natūralios lesyklos užteks visiems. Žiemos pradžioje paukščiai tvarkingai sutaršė ant obelų šakų užsilikusius vaisius ir tik dabar ėmėsi nukritusių.

Katinams nusibodo šildytis ant palangės virš radiatoriaus ir visi pasklido po kaimą triukšmingai švęsti artėjančią Šv. Valentino dieną. Kasmet vis mažiau niurzglių viešai piktinasi, kad Įsimylėjėlių šventė kažkaip trukdo Valstybės atkūrimo dienos rimčiai ir didybei. O Užgavėnės ar netrukdo? Ir baikim vieną kartą įsivaizduoti, kad valstybinės šventės privalo būti tokios saldžiarūgščiai graudžios, o jų metu vien apie patirtas kančias valia galvoti. Ir tai nėra joks kritusiųjų už laisvę menkinimas. Dauguma 1918 m. savanorių, pokario rezistentų ir 1990-1991-ųjų kovotojų už laisvę buvo gerokai linksmesni žmonės už tuos nuobodylas, kurie dabar norėtų primesti ašaringąją mūsų naujausių laikų istoriją. 1991-ųjų sausį būtent humoras, sugebėjimas pasišaipyti iš ginkluoto iki dantų priešo ir savęs padėjo nejusti baimės ir nesitraukti. O kokie iš kojų verčiantys anekdotai būdavo pasakojami ilgais vakarais prie laužų barikadomis aptvertoje aikštėje priešais Parlamentą.

Šv. Valentinas kaip tik ir buvo sunkiais laikais gyvenęs vyskupas, gynęs teisę mylėti ir džiaugtis meile tada, kai pasaulietinei valdžiai terūpėjo savo galios stiprinimo reikalai. Ore tvyrantis Įsimylėjėlių dienos erotizmas, Užgavėnių karnavalo šėlsmas ir pasididžiavimas atkurta valstybe, kurioje mums visiems pakaks vietos laisvai reikštis, artėjančio pavasario nuojauta ir savivaldybių rinkimų kampanijos šurmulys – viskas kuo puikiausiai dera.

Gal tik Dzūkijos socialdemokratams ši savaitė buvo tarsi užkeikta. Pirmiausiai paviešintas Alytaus merui Jurgiui Krasnickui priskiriamas pokalbis, kurio žodžių padorioje kompanijoje necituosiu. Tada dar LSDP kandidatas į Lazdijų merus Saulius Petrauskas įkliuvo už vairo be diržo ir buvo aprašytas kandžiosios Vilmos Danauskienės. Negana to, Druskininkų socialdemokratų lyderis, esamas meras ir kandidatas į savo paties postą Ričardas Malinauskas viešuose debatuose tarptautinio koncerno „Lidl“ parduotuves pavadino tvartais, ką jau kitą rytą skaitė ir komentavo visa Lietuva. Estafetę vėl perėmė J.Krasnickas, trečiadienį apie Seimo pirmininkę pasakęs: „Tegu Loreta Graužinienė pasižiūri į veidrodį. Manau, kad išsigąs“.

Krizių valdymo specialistai turėtų gerai išstudijuoti, o gal ir savo srities vadovėliuose aprašyti LSDP vadovybės nesugebėjimą tokiais atvejais bent imituoti sugebėjimą adekvačiai reaguoti. Partijos etikos komisija paskelbia perduodanti J.Krasnicko poelgių vertinimą Alytaus skyriaus etikos komisijai. Ta, susirinkusi po paros, sprendimo nepriima ir grąžina jį it karštą bulvę atgal į Vilnių. O tuo metu pats meras klimpsta vis giliau, svaidosi grasinimais didžiausiam šalies naujienų portalui „Delfi“, tyčiojasi iš Seimo pirmininkės.

Druskininkiečiai puikiai prisimena ne ką sėkmingesnius LSDP etikos komisijos bandymus svarstyti mūsų merą už propagandinio laikraščio leidimą ir užtvertą Ratnyčios upelio pakrantę. Tada taip pat bandyta laimėti laiko, atidedant sprendimų priėmimą, kol šie skandalai bus išnagrinėti visų instancijų teismuose, sąmoningai nutrinant ribą tarp etikos ir teisės.


Kaip tik vasario 10 d. vyko Vyriausiojo administracinio teismo posėdis, kuriame nagrinėtas Druskininkų valdžios laikraščio likimas. Teisėjams prireikė išsireikalauti papildomos medžiagos, todėl gautinio sprendimo sulauksime jau po savivaldybių ir tiesioginių merų rinkimų. Gal taip ir geriau, nes tada ši pernelyg ilgai užsitęsusi skandalinga istorija nebus siejama su rinkimų kampanija ir vertinama jos kontekste. Paskutinėmis savaitėmis prieš rinkimus dabartinei valdančiajai daugumai šis teismo sprendimas būtų jau pernelyg skaudus spyris į paslėpsnius, po kurio ji jau negalėtų atsikelti ir garbingai kautis su varžovais. O įgyvendinti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimą, kai jis bus patvirtintas visų instancijų teismų, vis tiek teks jau naujai kurorto valdžiai. Pavasarį.

2015 m. vasario 6 d., penktadienis

Seni mitai prikelti naujam gyvenimui

Prasidėjo operacija "Mergaitė 2.0"
Pastarosiomis dienomis peržiūrinėjant virtualių draugų įrašų srautą interneto socialiniuose tinkluose neatstoja įkyri mintis: negi tik aš vienas čia niekur nekandidatuoju? Jei atmestumėm dar tuos, kurie emigravę, tai liks tik tie, kurie jau anksčiau kur nors išrinkti, arba žiniasklaidos, uždarbiaujančios iš politinės reklamos publikavimo, darbuotojai.

Kuo arčiau kovo 1-oji, tuo įdomiau gyventi tampa ir mūsų mieluosiuose Druskininkuose. Su dabartine savivaldybės vadovybe siejami verslininkai jau nuo praėjusių metų pabaigos kažkodėl skuba tvarkytis detaliuosius planus, o administracija skelbia konkursus, kuriais keleivių vežimo ir miesto tvarkymo rinka atiduodama visam būsimos kadencijos laikotarpiui. Tarsi netikėtų, kad permainų kurorte pavyks išvengti. Man, politikų kovose nedalyvaujančiam, vis tiek knieti patenkinti žurnalistinį smalsumą, ar to žolės pjovimo ir šviesoforų priežiūros konkurso sąlygose tikrai užkoduota galimybė laimėti tik vienai stambiai bendrovei su savo dukterinėmis įmonėmis. Juolab, kad neblogai pamenu, jog viena tokia bendrovė, kol dar politinėms partijoms nebuvo uždrausta gauti finansinę paramą iš juridinių asmenų, dosniai šelpė kaimyninių Lazdijų socialdemokratus. O jei dar prisimintumėm, jog Lazdijų rajonas patenka į vieną vienmandatę Seimo rinkimų apygardą, kurioje pastarąjį kartą buvo išrinkta mūsų kurorto mero pavaduotoja, tai išvis įdomi dėlionė susidarytų.

Kol vietinėje politikoje tvyro bręstančių permainų nuotaikos, visoje šalyje iš naujo reanimuojami seni mitai. Operacija „Mergaitė 2.0“ pavyko – visa Lietuva šneka apie Norvegijoje „grobiamus“ lietuviukus. Garliavos legenda nemirė, bet tyliai tūnojo žmonių galvose, o dabar prisikėlė nauju pavidalu, tarsi suskambus žadintuvo signalui. Vykdydami tokių savo rinkėjų valią Lietuvos politikai turėtų siekti, kad mūsų šalies piliečių išskirtinė teisė lupti savo vaikus būtų įteisinta tarpvalstybinėse Lietuvos ir Norvegijos sutartyse.

Nepamanykite, kad aš čia komentuoju kažkurio vieno paimto, išvežto ar atgal grąžinto vaiko bylą. Nė neketinu. Pirmiausiai todėl, kad neturiu galimybės perskaityti visos bylos ir susipažinti, kokiais motyvais vadovavosi Norvegijos institucijos priimdamos sprendimus. Visos mūsų žiniasklaidoje sekamos graudžios istorijos grindžiamos vienos konflikto šalies – vaikus praradusių mamų – pasakojimais. O etiškos žurnalistikos principai reikalautų pateikti dvi nuomones. Bet čia jums ne Garliava – Norvegijoje bylų, susijusių su nepilnamečiais asmenimis, medžiaga taip paprastai bet kam nedalinama.

Panašios vaikų atiminėjimo Norvegijoje istorijos jau senokai sukosi Rusijos propagandinių televizijos kanalų eteryje. Ten taip pat būdavo kalbinamos tik vaikus praradę mamos, pasakodavusios tai, ką norėjo, kad atrodytų šventos ir nekaltai nukentėjusios. O apibendrinimuose pasipildavo sąmokslo teorijos apie piktus supuvusios „Geiropos“ kėslus. Ir nesvarbu, kad Norvegija nepriklauso Europos Sąjungai, užtat yra NATO narė, o buvęs jos premjeras netgi šiuo metu vadovauja šiai gynybinei sąjungai.

Todėl operacijos „Mergaitė 2.0“ (nesakykite, pats žinau, kad ten berniukas) įgyvendinimui Lietuvoje pasirinktas laikas, kai Rusijos tankai uždažytais serijos numeriais su vietos sukilėlius vaidinančiais kareiviais be skiriamųjų ženklų bando rengti puolimą Rytų Ukrainoje. O Lietuva, kaip žinia, yra didžiausia Ukrainos gynėja Jungtinėse Tautose ir aktyviai agituoja kitas NATO partneres teikti karinę pagalbą ukrainiečiams. Ar begali būti tinkamesnis laikas nuteikti mūsų visuomenę prieš kitą svarbią NATO partnerę? O gal ir santykiuose aukščiausių vadovų įnešti sumaišties. O taip pat nukreipti mūsų visuomenės dėmesį nuo civilių gyventojų skerdynių Rytų Ukrainoje.

Žinau ir kitą tos, šiomis dienomis taip karštai aptarinėjamos, problemos sprendimo būdą: nukopijuokime ir įgyvendinkime Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistemą Lietuvoje. Tada mūsų emigrantai, apsigyvenę Norvegijoje, nesistebės tenykšte tvarka.

LRT „Panorama“ antradienį kalbino prie Norvegijos ambasados piketavusį kraštutinių dešiniųjų atstovą Ričardą Čekutį. Jūs dar Gervaldą-Murzą pakvieskite į „Labą rytą“, o „Pinigų kartoje“ paklausinėkite Mildos Bartašiūnaitės, kaip jai sekasi pardavinėti marškinėlius „Rusai puola“.
O kai jau Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė girdėjusi, jog renkant parašus dėl neeilinės sesijos parlamentarai „buvo gąsdinami galimu karu“, pagalvojau, jog ir ji apsipirkinėjo toje pat „Norfos“ kasoje, kur ne taip seniai gandų prisiklausė Birutė Vėsaitė.


Žmonės šneka, jog jau nebėra tos kasos, nes tą „Norfą“ uždarė, kad neišdavinėtų politikams visų valstybės ir verslo paslapčių. Jeigu kasos nebėra ir kasininkę atleido, tai gal dabar ji jau Seimo pirmininkės sekretoriate dirba? Ten jau vieną tokį atleistą iš VRM viceministrų poną Žymantą įdarbino, tai gal ir kitiems daug žinantiems bedarbiams darbo duoda.