2016 m. gegužės 15 d., sekmadienis

Eurovizijos finalo rezultatai nustebino: kodėl tiek daug europiečių balsavo už prastą Rusijos dainą?



Rusijos naujienų portalai jau putojasi, neva Eurovizijos žiuri pavogė jų atstovo Lazarevo pergalę. Nes pagal žiūrovų balsavimo rezultatus jis būtų laimėjęs, o vertinimo komisijų narių balsai lėmė, kad liko tik trečias. Labiausiai, žinoma, rusus nervina Ukrainos atstovės Džamalos pergalė, nes jos dainą apie Krymo totorių tremtį jie nesėkmingai bandė uždrausti.

Liejasi kaltinimai, neva komisijų vertinimai buvo politizuoti. Antai "Komsomolskaja pravda" kursto aistras: "Зрители отказываются признавать победу украинки Джамалы - люди из разных стран пишут о том, что конкурс стал политическим, и просто потерял всякий смысл" (Žiūrovai atsisako pripažinti ukrainietės Džamalos pergalę - žmonės iš įvairių šalių rašo, kad konkursas tapo politiniu ir prarado bet kokią prasmę). Ir cituoja kelis vatnikų komentarus.

O juk Eurovizija visada buvo politinis konkursas ir daugiausiai politikos - žiūrovų balsavime. Kiekviena šalis (ne išimtis ir Lietuva) organizuoja savo išeivius kuo gausiau prabalsuoti, kaimynai balsuoja už kaimynus. Kaip tik vertinimo komisijų balsai sugrąžina bent dali objektyvumo. Taip pat ir šios nakties balsavime komisijos daugiausiai balų skyrė Australijos atstovei, kuri su jokia politika nesusijusi. Kaip tik žiūrovų balsavimas už Rusijos dainininką buvo vien tik politika, kaip ir viskas, kur dalyvauja šios šalies atstovai nuo Olimpiados iki moterų plaukimo 100 metrų baseine.

Rusija sugebėjo suorganizuoti balsavimą, įtikinti siųsti SMS žinutes visus igorius, prekiaujančius vogtų automobilių padangomis Vokietijoje ir nastias, ištekėjusias už senyvų britų. Nes pati Lazarevo daina neišsiskyrė niekuo, už ką galėjo gauti tiek balsų.

Rusijos gebėjimas paveikti europiečių balsavimo rezultatus - ar tai būtų Eurovizija, ar Olandijos referendumas dėl ES asociacijos sutarties su Ukraina man kelia nerimą. Jau labai greitai komisijų balsavimo gali neužtekti, o atvirai prorusiški politikai atsidurti ES šalių parlamentuose ir vyriausybėse. Nes Rusija į tai investuoja, o mes apsimetame, kad to nepastebime ir nė nebandome kurti naujos europinės Rusijos sulaikymo strategijos.

Eurovizijos žiūrovų balsavimas - tai dar vienas pavojaus signalas, kad priešas jau čia, Europos viduje, ir jau spėjo iščiulpti mūsų piliečių smegenis.

2016 m. gegužės 13 d., penktadienis

Redaktoriaus (ne)atsisveikinimas

Nuo 2001-ųjų sausio bendravau su jumis šioje skiltyje kaip „Druskininkų naujienų“ redaktorius. Kartais ji buvo asmeniška tarsi dienoraštis, atskleidžianti tai, kuo dažniausiai žmonės dalinasi tik su šeimos nariais ir artimiausiais draugais. Niekada neslėpiau, kad turiu savo nuomonę ir pažiūras, nekaitaliojau jų iš kitos pusės vėjui papūtus ir nepataikavau turintiems politinę valdžią bei galią.

Nuolatiniai skaitytojai turbūt dar prisimena, kaip apie mus ištiksiantį sunkmetį jus įspėjau dar 2008-ųjų pavasarį, kai visi choru kartojo užkeikimus, jog nieko panašaus negali nutikti. Vėliau visą Lietuvą nustebinę Druskininkų skandalai čia, tik tarp mūsų, druskininkiečių, buvo įvardinti ir aptarti gerokai anksčiau.

Manau, kad kaip žurnalistas padariau savo miestui jeigu ne viską, ką galėjau, tai labai daug. Pradedant nuo Latežerio tvoros istorijos, kurią, padedamas skaitytojų, atradau ir atskleidžiau jums bei visai Lietuvai, ir baigiant Vijūnėlio dvaro bei „Aqua“ bylos peripetijomis, kurias nagrinėjome drauge su kolegomis iš kitų leidinių ir naujienų portalų.

Tačiau atėjo metas, kada viešai paskelbtas tiesos žodis atsitrenkia lyg į betoninę politinės valios sieną. Kai svarbiausi tyrimai nutraukiami, kiti – paskandinami nesibaigiančiame bylinėjimesi, o „zadanijas“ vykdę politikai toliau lieka savo postuose. Metas, kai tiesa negali keisti pasaulio be mano ir jūsų apsisprendimo prisiimti atsakomybę. Susigrąžinti šitą šalį iš ciniškų savanaudžių, kurie juokiasi jums į akis ir bando dėtis neįveikiamais. Padaryti ją tinkama vieta gyventi jums ir jūsų vaikams, kad niekam nesinorėtų iš čia išvažiuoti.

Labai tikėjausi, kad šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose mūsų apygardoje dalyvaus naujos kartos politikai, kurie turės savyje tą entuziazmo kibirkštį, galinčią išsprogdinti šitą beviltišką, Marijaus Mikutavičiaus žodžiais tariant, betoninį valdžios dramblį. Deja, žvelgdamas į tai, ką iki šiol mums pasiūlė politinės partijos, matau tik praeito amžiaus žmones, norinčius dar vieną kadenciją pasislėpti nuo jūsų komforto zonoje, vadinamoje Seimu.

Neabejoju, kad ir jums yra tekę patirti tą jausmą, kurį vadiname svetima gėda, kai matote nusišnekantį, nepadoriai besielgiantį ar tiesiog apsikvailinusį žmogų. O dabar prisiminkite, ką jautėte, kai klausėtės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, premjero Algirdo Butkevičiaus, buvusios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės, mūsų apygardoje išrinktos Seimo narės Kristinos Miškinienės pasisakymus? Ir aš tą patį jaučiu.

Man drauge su jumis gėda, kad šitą šalį ir mūsų kraštą atstovauja šitie beviltiški politikai.
Visuomenės informavimo etikos kodeksas labai aiškiai nurodo, kad negalima vienu metu būti ir žurnalistu, ir politiku. Žurnalisto profesija man labai brangi, nes dirbdamas šį darbą jaučiau sugebėjęs padėti ne vienam iš jūsų. Bet tas gėdos jausmas, kaip dzūkai sako, sarmata, verčia mane pasirinkti ir prisiimti naują atsakomybę.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis šią savaitę pasiūlė man būti kandidatu vienmandatėje Lazdijų – Druskininkų apygardoje ir daugiamandatės apygardos sąraše.

Nesu jokios partijos narys, bet su daugeliu Druskininkų, Lazdijų ir visos Lietuvos liberalų lyderių esame draugai ne tik „Facebooke“, bet ir gyvenime. Labai rimtai ir atsakingai apsvarstęs jų pasiūlymą, privalau jums pranešti – apsisprendžiau jį priimti.

Jeigu matyčiau, kad kažkas kitas gali tai padaryti, jokiu būdu nebūčiau rinkęsis šito kelio. Tačiau, jeigu tokia Dievo valia, turiu atlikti man skirtą misiją taip pat dorai ir sąžiningai, kaip tai dariau dirbdamas žurnalistinį darbą.


Todėl šią skiltį čia skaitote paskutinį kartą. Nesakau sudie, nes tai tik ilgo bendravimo kitu statusu ir kitomis aplinkybėmis pradžia. Ir tikiu, kad taip pat ir naujos kokybės politikos, sąžiningo jūsų interesų atstovavimo pradžia. 

2016 m. gegužės 6 d., penktadienis

Kas norės per Kurorto šventę atsistoti valdžios balkone?

Dar prieš savaitę krito šlapdriba, o šiomis dienomis pagaliau pajutome, kad atėjo tikras vėlyvas pavasaris, kai viskas žydi ir žaliuoja. O pasibaigs jis, kaip jau esame čia, Druskininkuose, įpratę, Kurorto švente.

Taigi atsiverčiau tos šventės programą ir bandau rasti ką nors įdomaus.

Ketvirtadienį, gegužės 26-ąją, miesto muziejuje rengiamas J.Čečiotos atminimo vakaras, kuris su ta švente ne kažin kiek siejasi ir galėtų vykti bet kada. Juolab, kad pati šventė prasidės tik penktadienį. Mugė Vilniaus alėjoje ir teatralizuota druskininkiečių eisena – tai, ką jau matėme kasmet. O kas nauja? Va, elektroninio kariliono atidarymas Druskininkų miesto muziejuje. Tai toks varpų pakaitalas miestams varguoliams, neįperkantiems tikro kariliono, kuris kainuoja 100 kartų brangiau.

Dar bus linijinių šokių festivalis Vijūnėlės parke ir bardų koncertas Druskonio ežero pakrantėje. Šito gal net ateisiu pasiklausyti.

Kurorto meras bandys taisyti savo įvaizdį dalindamas sportininkams savo vardo taures. Pirmiausia teniso dvejetų turnyre Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko taurei laimėti, o po valandos golfo turnyre Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko taurei laimėti „Vilkės“ golfo aikštyne, Kamorūnų kaime.

Tik abejoju, ar miesto muziejaus balkone greta mūsų savivaldybės vadukų išdrįs išsirikiuoti ir iš aukšto mojuoti pražygiuojantiems čiabuviams tiek politikų, kiek jų būdavo pernai ir užpernai. Na, nebent Petras Gražulis ir Jurijus Subotinas atvyktų.

Iš Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigų verčiamas Druskininkų meras turi naują sąjungininką. Savivaldybėse bręstant iniciatyvai pašalinti Druskininkų merą Ričardą Malinauską iš LSA prezidento pareigų, jį remti ėmėsi buvęs aktyvus prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ veikėjas Jurijus Subotinas.

Kaip antradienį pranešė naujienų portalas „Delfi“, klausimas dėl nepasitikėjimo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu jau įtrauktas į būsimą asociacijos suvažiavimo darbotvarkę. Tai antradienį patvirtino LSA atstovė spaudai Indrė Vilūnienė. Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimas vyks gegužės 10 dieną Naujojoje Akmenėje.

„Ričardai, nenuleisk rankų, vienykimės ir šturmuojame Seimą spalio 9-ąją. Partija yra, laiko dar turim. Pamatysi, yra visi šansai nugalėti, žmonės dabar neturi už ką balsuoti. Idėja, rinkiminės technologijos ir kolektyvas specialistų yra. Gerbiu tavo Tėvą, malačius. Pagarbiai, Jurijus,“-  kreipėsi į Druskininkų merą Jurijus Subotinas.

J. Subotinas, gimęs 1950 m., buvo aktyvus prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ veikėjas. Būdamas Lietuvos liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ sąrašuose yra bandęs dalyvauti Seimo rinkimuose. Kaip rašo savo biografijoje, yra aktyviai sportavęs, buvo desantinių pajėgų kovinių kautynių čempionas, „šiuo metu profesionaliai užsiima politika“.

O tuo metu aiškėja vis daugiau kandidatų, susiruošusių šturmuoti Seimą. Verslininko Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga trečiadienį paskelbė dalį savo kandidatų vienmandatėse apygardose. Lazdijų-Druskininkų apygardoje jau ne pirmą kartą į Seimą bandys patekti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Benius Rūtelionis.


Kelios partijos jau anksčiau yra paskelbę, ką kels šioje apygardoje. Valdančioji LSDP siūlo dar kartą rinkti dabartinę seimo narę Kristiną Miškinienę, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai – profesorių Juozą Galdiką. Darbo partija yra patvirtinusi UAB „Nežinybinės apsaugos biuras“ Alytaus regiono saugos tarnybos vadovo Renaldo Maziuko kandidatūrą.