Tęsiasi „Snoro“ drama, kurios aptarimui dabar skiriami
pirmieji dienraščių puslapiai ir geriausiu eterio laiku rodomos televizijos
laidos. Rašyti ir šnekėti bus apie ką dar ilgai, o aš, nebūdamas finansų
specialistu, labai norėčiau palikti šią temą tiems, kas daugiau apie tai
išmano. Norėčiau, bet nėra kaip, nes šioje istorijoje pamažu lenda į viešumą
druskininkietiški motyvai. Ne tik tokie visiems žinomi, kaip „Snoras Snow
arena“ pavadinimas bei tai, kad „Snoras“ yra pagrindinis „Snoras Snow arenos“
valdytojo kreditorius. Beje, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pakankamai
aiškiai pasakė: „Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija, kuriai perduotos valdyti
banko akcijos, tikrai nenori nei redaguoti laikraščio straipsnių, nei nemokamai
čiuožinėti nuo kalniuko“.
Priminsiu, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė prieš savaitę
nutarė banko „Snoras“ akcijas perimti visuomenės reikmėms. Taip pasielgta gavus
inspektavimo išvadas, kurios atskleidė, jog banke trūksta vertybinių popierių
už maždaug 1 mlrd. Lt ir artimiausiu metu bankas gali bankrutuoti.
Lapkričio 17 d., svarstant Seime banko perėmimo reikalus,
Druskininkų garbės pilietis prof. Justinas Karosas atskleidė dar vieną nedaug
kam girdėtą sutapimą. Cituoju iš Seimo posėdžio protokolo, kad nepamanytumėt,
jog ką nors iškraipiau ar nuo savęs pridėjau: „Vakar banko viceprezidentas su
dar keliais atsakingais pareigūnais sutarė Druskininkų savivaldybėje, kad jie perims
„Nemuną“, seną Druskininkų skaudulį. Kalbama apie 40 mln. investiciją“.
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas jam atsakė, kad
„kalbant apie konkrečius turto objektus, tai tikrai dar kartą galiu pakartoti,
kad laikinasis administratorius priims ekonomiškai efektyviausius sprendimus“.
„Delfi“ kalbintas Druskininkų meras šią savaitę neslėpė, kad
„Snoro“ griūtis tapo ir jo vadovaujamo miesto „galvos skausmu“.
„Negalėčiau atsakyti labai tiksliai. Bet, be abejo, ne
dešimtimis ir ne šimtais tūkstančių“, - sakė R. Malinauskas, paklaustas, kiek
pinigų Druskininkams paskolinti turėjo „Snoras“. Pašnekovo žodžiais,
savivaldybės dėl ore pakibusių „Snoro“ pinigų veiksmų kol kas nesiima –
laukiama daugiau žinių apie banko būklę ir likimą.
„Daugiausiai, ką mes galime daryti, tai kreiptis į
Vyriausybę ir Finansų ministeriją. Bet kol kas tos informacijos neturime ir dar
toks klausimas nebuvo iškeltas,“ - reziumavo R. Malinauskas.
„Druskininkų naujienų“ žiniomis, tarp garbingo amžiaus
druskininkiečių buvo itin paklausi „Snoro“ banko paslauga „Programa senjorams“.
Bankas buvo sukūręs ir aktyviai reklamavo lojalumo programą, kurios
privilegijomis galėjo naudotis pensininkai, savo pensijas pervedantys į
asmeninę sąskaitą. Jiems buvo žadamos didesnės palūkanos ir mažesnis
komunalinių mokesčių priėmimo paslaugos mokestis. Pirmosiomis dienomis po banko
perėmimo į redakciją skambino ne vienas pensinio amžiaus skaitytojas,
pasipiktinęs, jog negali net duonos nusipirkti, nes visi pinigai liko
uždarytojo banko kortelėje. Galėjome jiems bent jau paaiškinti, kas vyksta, nes
„Sodra“ operatyviai atsiuntė net kelis išsamius pranešimus.
„Suprantame tą neaiškumą, kurį dėl banko „Snoro“
nacionalizavimo teko patirti tiek socialinio draudimo išmokų gavėjams, tiek
draudėjams. Todėl norime patikinti, kad yra rūpinamasi visų banko „Snoras“
sąskaitų turėtojų – tiek mokančių įmokas „Sodrai“, tiek gaunančių išmokas per
šio banko sąskaitas – interesais. Draudėjai bus atleisti nuo delspinigių ir mes
juos jau informavome. Taip pat reikia pasakyti, kad pensininkai, vaikus
prižiūrintys tėveliai turi žinoti, jog socialinio draudimo išmokas jie tikrai
gaus ir jokiu būdu jos nebus mažesnės – valstybinio socialinio draudimo apsauga
veikia užtikrintai“, - teigė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Labiausiai nukentėti šioje nelinksmoje istorijoje gali mūsų
kurorto verslas. Kadangi „Snoras“ gan aktyviai kreditavo Druskininkų įmones,
išduodamas paskolas net ir tiems verslo subjektams, kurie kituose bankuose
pinigų dėl kokių nors priežasčių negalėdavo gauti arba galėdavo gauti tik
nepalankesnėmis sąlygomis, daugelis jų į „Snorą“ perkėlė ir savo einamąsias
sąskaitas, o dabar negali jomis naudotis. Liko užšaldytos apyvartinės lėšos,
kurias dar nežinia ar pavyks kada atgauti.
Pavyzdžiui, skelbiama, kad „Druskininkų vandenys“ „Snoro“
banke laikė 0,5 mln. Lt.
Jų patiriami sunkumai neabejotinai atsilieps ir finansiniams
rezultatams. Dėl to bus sukurta mažiau naujų darbo vietų, pajamų negaus
vietinis biudžetas, atsidės svarbių viešosios infrastruktūros projektų
įgyvendinimas. Tokiu būdu žalą pajusime mes visi, net ir tie, kurie „Snoro“
paslaugomis niekada nesinaudojo ir naudotis neketino.
„Non pagheremo la vostra crisi!“ (liet. – „Nemokėsime už
jūsų krizę!”)- šaukė protestuojantys Italijos studentai. Mokės kaip geručiai.
Ir jie, ir mes visi.
Dariaus
Vainilavičiaus fotomontažas