Druskininkų savaitė 2011 m. lapkričio 25 d.

Tęsiasi „Snoro“ drama, kurios aptarimui dabar skiriami pirmieji dienraščių puslapiai ir geriausiu eterio laiku rodomos televizijos laidos. Rašyti ir šnekėti bus apie ką dar ilgai, o aš, nebūdamas finansų specialistu, labai norėčiau palikti šią temą tiems, kas daugiau apie tai išmano. Norėčiau, bet nėra kaip, nes šioje istorijoje pamažu lenda į viešumą druskininkietiški motyvai. Ne tik tokie visiems žinomi, kaip „Snoras Snow arena“ pavadinimas bei tai, kad „Snoras“ yra pagrindinis „Snoras Snow arenos“ valdytojo kreditorius. Beje, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pakankamai aiškiai pasakė: „Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija, kuriai perduotos valdyti banko akcijos, tikrai nenori nei redaguoti laikraščio straipsnių, nei nemokamai čiuožinėti nuo kalniuko“.

Priminsiu, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė prieš savaitę nutarė banko „Snoras“ akcijas perimti visuomenės reikmėms. Taip pasielgta gavus inspektavimo išvadas, kurios atskleidė, jog banke trūksta vertybinių popierių už maždaug 1 mlrd. Lt ir artimiausiu metu bankas gali bankrutuoti.

Lapkričio 17 d., svarstant Seime banko perėmimo reikalus, Druskininkų garbės pilietis prof. Justinas Karosas atskleidė dar vieną nedaug kam girdėtą sutapimą. Cituoju iš Seimo posėdžio protokolo, kad nepamanytumėt, jog ką nors iškraipiau ar nuo savęs pridėjau: „Vakar banko viceprezidentas su dar keliais atsakingais pareigūnais sutarė Druskininkų savivaldybėje, kad jie perims „Nemuną“, seną Druskininkų skaudulį. Kalbama apie 40 mln. investiciją“.

Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas jam atsakė, kad „kalbant apie konkrečius turto objektus, tai tikrai dar kartą galiu pakartoti, kad laikinasis administratorius priims ekonomiškai efektyviausius sprendimus“.

„Delfi“ kalbintas Druskininkų meras šią savaitę neslėpė, kad „Snoro“ griūtis tapo ir jo vadovaujamo miesto „galvos skausmu“.

„Negalėčiau atsakyti labai tiksliai. Bet, be abejo, ne dešimtimis ir ne šimtais tūkstančių“, - sakė R. Malinauskas, paklaustas, kiek pinigų Druskininkams paskolinti turėjo „Snoras“. Pašnekovo žodžiais, savivaldybės dėl ore pakibusių „Snoro“ pinigų veiksmų kol kas nesiima – laukiama daugiau žinių apie banko būklę ir likimą.

„Daugiausiai, ką mes galime daryti, tai kreiptis į Vyriausybę ir Finansų ministeriją. Bet kol kas tos informacijos neturime ir dar toks klausimas nebuvo iškeltas,“ - reziumavo R. Malinauskas.

„Druskininkų naujienų“ žiniomis, tarp garbingo amžiaus druskininkiečių buvo itin paklausi „Snoro“ banko paslauga „Programa senjorams“. Bankas buvo sukūręs ir aktyviai reklamavo lojalumo programą, kurios privilegijomis galėjo naudotis pensininkai, savo pensijas pervedantys į asmeninę sąskaitą. Jiems buvo žadamos didesnės palūkanos ir mažesnis komunalinių mokesčių priėmimo paslaugos mokestis. Pirmosiomis dienomis po banko perėmimo į redakciją skambino ne vienas pensinio amžiaus skaitytojas, pasipiktinęs, jog negali net duonos nusipirkti, nes visi pinigai liko uždarytojo banko kortelėje. Galėjome jiems bent jau paaiškinti, kas vyksta, nes „Sodra“ operatyviai atsiuntė net kelis išsamius pranešimus.

„Suprantame tą neaiškumą, kurį dėl banko „Snoro“ nacionalizavimo teko patirti tiek socialinio draudimo išmokų gavėjams, tiek draudėjams. Todėl norime patikinti, kad yra rūpinamasi visų banko „Snoras“ sąskaitų turėtojų – tiek mokančių įmokas „Sodrai“, tiek gaunančių išmokas per šio banko sąskaitas – interesais. Draudėjai bus atleisti nuo delspinigių ir mes juos jau informavome. Taip pat reikia pasakyti, kad pensininkai, vaikus prižiūrintys tėveliai turi žinoti, jog socialinio draudimo išmokas jie tikrai gaus ir jokiu būdu jos nebus mažesnės – valstybinio socialinio draudimo apsauga veikia užtikrintai“, - teigė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Labiausiai nukentėti šioje nelinksmoje istorijoje gali mūsų kurorto verslas. Kadangi „Snoras“ gan aktyviai kreditavo Druskininkų įmones, išduodamas paskolas net ir tiems verslo subjektams, kurie kituose bankuose pinigų dėl kokių nors priežasčių negalėdavo gauti arba galėdavo gauti tik nepalankesnėmis sąlygomis, daugelis jų į „Snorą“ perkėlė ir savo einamąsias sąskaitas, o dabar negali jomis naudotis. Liko užšaldytos apyvartinės lėšos, kurias dar nežinia ar pavyks kada atgauti.

Pavyzdžiui, skelbiama, kad „Druskininkų vandenys“ „Snoro“ banke laikė 0,5 mln. Lt.

Jų patiriami sunkumai neabejotinai atsilieps ir finansiniams rezultatams. Dėl to bus sukurta mažiau naujų darbo vietų, pajamų negaus vietinis biudžetas, atsidės svarbių viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimas. Tokiu būdu žalą pajusime mes visi, net ir tie, kurie „Snoro“ paslaugomis niekada nesinaudojo ir naudotis neketino.

„Non pagheremo la vostra crisi!“ (liet. – „Nemokėsime už jūsų krizę!”)- šaukė protestuojantys Italijos studentai. Mokės kaip geručiai. Ir jie, ir mes visi.

Dariaus Vainilavičiaus fotomontažas