2015 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

„Išteisinimai STT bylose yra tik reta išimtis...“

Ne vienas mano bičiulis yra sakęs, kad negali skaityti skaitytojų komentarų apie save arba artimus žmones internetiniuose naujienų portaluose - tiesiog nervai nelaiko. Kiti garsiai sako, kad neskaito, bet paskui, žiūrėk, ima ir pacituoja kažką iš ten.

Man pačiam tokia mazochistinė pramoga nuotaikos negadina. Kartą pasiryžus reikšti nuomonę viešojoje erdvėje, apie tai jau iš anksto reikia pagalvoti ir įvertinti savo psichikos atsparumą. Antraip tapsite nuolatiniu įkyriu policijos ir teismų darbo trukdytoju, o didžiąją dalį santaupų teks išleisti advokatams, atstovaujantiems jus bylose prieš šmeižikus ir reputacijos menkintojus.

Naujienų portalai jau seniai nėra objektyvus liaudies balsas, nes nemažą jų dalį prirašo politinių partijų agitatorių komandos, o kai kurių viešųjų ryšių agentūrų darbuotojai netgi siūlo savo klientams tokią paslaugą. Dešimtys tūkstančių normalių žmonių, perskaitę nuomonę ar žinią, savo mintis pasilieka sau, aptaria su artimaisiais arba pasidalina jomis interneto socialiniuose tinkluose, o tie keli šimtai, kuriems prireikia tariamai anonimiškai pakomentuoti prie straipsnio, dažniausiai yra kamuojami rimtų problemų.

Atskira komentatorių rūšis yra Rusijos trolių fermų broileriai ir jų įtakon patekę naudingi idiotai Lietuvoje. Šitie prieš keletą metų supuldavo vien prie tų straipsnių, kuriuose minėta Rusija ir Ukraina, bet pastaruoju metu ėmėsi bendro Lietuvos, Europos Sąjungos ir ypač NATO bei JAV niekinimo, todėl kiša savo komentarus, kur tik papuola.

Tik dalis iš jų supranta lietuviškai, bet kitiems pakanka ir „Google vertėjo“, todėl jų komentaruose kartais pasitaiko juokingų klaidų.

Druskininkų skandalas, tarsi kokia laidotuvių procesija, nuo pat pradžių buvo lydimas tarpusavyje besiriejančių komentatorių choro. Vietiniams valdantiesiems turbūt yra pavykę suburti nemažą komentuotojų komandą, kuri turi iš anksto paruoštas tezes, tinkančias įterpti kone prie kiekvienos temos. Bet iškart po STT kratų jie dar nebuvo gavę instrukcijų, kaip reikėtų tai komentuoti, todėl aiškia persvara, kartais net 10:1, pirmavo opozicijos šalininkai.

Paskui valdantieji pamatė, kad galima ne aiškinti ar neigti kaltinimus, kam reikėtų nemažai skandalo aplinkybes išmanančių ir formuluoti savo mintis raštu gebančių žmonių, o tiesiog kartoti dar per savivaldos rinkimus išbandytas tezes apie prieš 15 metų žlugusį bedarbių ir narkomanų miestą, kurį vienas lyderis pavertė geriausiu pasaulio kurortu. Kita reguliariai kartojama tezė - dešiniųjų valdytas Kaunas ir Panevėžys, Palanga ir dar kas nors taip nesuklestėjo.

Pirmojo komentaro rašytojus ištinka kognityvinis disonansas, jeigu kas draugiškai pasiūlo lygintis ne su XX a. pabaiga, o su XIX a., tada progresas ir valdžios nuopelnai bus dar akivaizdesni. Antrieji sutrinka, sužinoję, kad Kauną jau nuo kovo mėnesį vykusių rinkimų valdo ne konservatoriai, o jų labai nemėgstantis stambaus verslo savininkas.

Greta senų komentarų ruošinių, naudojamų copy/paste būdu jau keletą metų, pagaminta keletas visiškai naujų, skirtų dabartiniams skandalams. Bene dažniausiai iš jų kartojamas mitas, neva STT įtarimai dar nieko nereiškia, ši institucija yra įtakojama kažkokių mistinių tamsiųjų jėgų, trokštančių apipilti purvais populiarų vietinį politiką. Būtinai pakartojama, neva STT tiek daug kartų rengė triukšmingus sulaikymus, bet paskui teismuose visi kaltinimai subliūkšta.

Šitą teoriją sukūrė tikrai ne atsitiktinis komentatorius, nes ją jau išmoko atkartoti didelė dalis LSDP Seimo frakcijos narių ir visas Druskininkų politinis elitas.

Tarsi specialiai jiems Specialiųjų tyrimų tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad per 2013 - 2015 metus buvo nuteisti 3 merai iš 4, kurių veiklą tyrė šios tarnybos pareigūnai.

„Išteisinimai STT bylose yra tik reta išimtis, o ne taisyklė,“- teigia tarnybos paskyrą socialiniame tinkle administruojantys pareigūnai.

2013 m. vienoje didžiausių korupcinių bylų nuteistas buvęs Trakų meras Vytautas Petkevičius. Pirmos instancijos teismas už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą ir už savavaldžiavimą V. Petkevičiui skyrė 5 metų laisvės atėmimą ir turto konfiskavimą.  Kartu su meru laisvės atėmimu nuteisti ir buvę savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila ir mero pavaduotojas Saulius Raščiauskas.

STT pareigūnai tyrimo metu užfiksavo, kad be kyšių šiai trijulei negalėjo veikti praktiškai nė viena rajono bendrovė, o reikalautų kyšių sumos siekė 200 000 litų.

2014 m. Šakių rajono meras Juozas Bertašius pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.

2015 m. buvęs Alytaus meras Česlovas Daugėla pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo.

Ir tik vienintelis Lazdijų rajono meras Artūras Margelis 2014 m. buvo išteisintas dėl piktnaudžiavimo.

O grįžtant prie komentarų temos, net ir žinant, kad jie neatspindi visos visuomenės nuomonės, įdomu stebėti, kaip vieną ar kitą poziciją ginantys asmenys per antraeiles detales atskleidžia savo grupės mentalitetą. Pateiksiu tipišką pavyzdį - vieną prie „Delfi“ straipsnio apie tai, kad Druskininkų lynų keltuvai bus nepritaikyti neįgaliesiems, aptiktą komentarą: „Neigalus tu gal pats zurnaliste, kad be neigaliuju negali. Mane asmeniskai jau uzkniso kai aplink invalidai trinasi, atrodo, kad LT invalidu salis, tai nors gondolose pailses aks nuo ju“.


Gero poilsio!

2015 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Kada opozicija bus paskelbta teroristais?

Meteorologai žada, kad jau šį savaitgalį galim sulaukti pirmojo sniego. Yra vilties bent trumpai pasigėrėti trupučiu dar nesutepto baltumo, kol automobilių ratai ir praeivių kojos nepavers jo drumzlina pilkai ruda koše. Nors tikriausiai tai bus tik šlapdriba, o snaigės ištirps vos palietę šią nuodėmingą žemę.

Pasiruošimą artėjančiai žiemai šią savaitę svarstė ir Druskininkų savivaldybės ekstremalių situacijų komisija. Nes, nepaisant visų kalbų apie šiltėjantį klimatą, žiema į mūsų kurortą vis tiek gali netikėtai užklysti.

Ir dar atskiru darbotvarkės punktu svarstė galimų teroristinių aktų grėsmę. Kad galėtų pirmieji Lietuvoje raportuoti: aktams pasiruošta, sustiprintas patruliavimas ir svarbiausių objektų apsauga. Užsidėti paukščiuką nuveiktų darbų sąraše.

Nes šiaip jau Islamo valstybės teroristai tų Druskininkų veikiausiai nė žemėlapyje nerastų, o radę negalėtų sau paaiškinti, kodėl būtent ten reikėtų surengti ką nors įspūdingo.

Tačiau pasiruošta terorizmui rimtai, nes jau trečiadienį LNK televizijos laidos KK2 filmavimo grupei sunkiai sekėsi prasiveržti iki svarbiausių vietinės valdžios asmenų.

Nenustebčiau, jeigu propagandinis vietinės valdžios nelaikraštis tokia proga demaskuotų ką nors iš opozicijos slapta perėjus iš krikščionybės į radikalųjį islamą ir gal net turint ryšių kur nors Sirijos rytuose. Pavyzdžiui, ponas Vilius, mėgstantis laisvalaikiu keliauti į egzotiškus kraštus arba ponas Juozas, įtartinai pamėgęs lietuviams svetimą sveiką gyvenseną. Pirmasis dar ir priklauso partijai, kurią viena linksma Seimo komisija kažkada yra pripažinusi „turinčia teroristinės organizacijos požymių“.

Nes jeigu jau oficialus savivaldybės tinklalapis ir nemokamai dalinamas leidinys neseniai juos apkaltino drauge su KK2 laidos kūrėjais kažką ten pavogus iš slaptųjų Druskininkų sveikatingumo centro „Aqua“ apartamentų, o paskui, kai policija jokios vagystės nenustatė, net nesiteikė jų atsiprašyti, tai ką jiems reiškia apskelbti ką nors teroristu.

Viešai meluoti juk nėra jokios gėdos, jeigu tai daroma dėl švento grupinio partinio intereso. Pavyzdžiui, mūsų šviesioji administracijos direktorė kartą Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje pavadino propagandinį leidinį finansuojantį „Aqua“ centrą privačia bendrove. Kai užblioviau ant visos salės, kad ji meluoja, patikslino: „Ne privati, bet uabė“. O kad tos „uabės“ 100 procentų akcijų priklauso Druskininkų savivaldybei, o valdyboje sprendimus priiminėja savivaldybės administracijos darbuotojai, tai jau niekam nebuvo įdomu.

Kurorto meras leido sau tiesioginiame „Žinių radijo“ eteryje pavadinti Seimo narį Arvydą Anušauską nusikalstamos grupuotės nariu, o kai gavo reikalavimą tokį šmeižtą paneigti, tikriausiai pasitaręs su gerais advokatais, ano ketvirtadienio pavakarę per tą pačią radijo laidą paneigė savo žodžius ir jo atsiprašė. Tiesa, tas atsiprašymas buvo taip sukergtas su kvietimu apsilankyti lynų keltuvo atidarymo šventėje, kad kai kurie klausytojai jį suprato kaip patyčias.

Ko norėti iš vietinės valdžios elito, jeigu jų partijos pirmininkas pagarsėjo kaip žmogus, kurio po pietų viešai pasakyti teiginiai gali prieštarauti pasakytiems ryte, o vienintelis pasiteisinimas būna, neva žurnalistai ką nors ne taip suprato.

Bjauriausia ne tai, kad politikai meluoja, o tai, kad jų rinkėjai tai pakenčia ir suvokia kaip gyvenimo neišvengiamybę. Negaliu to kitaip paaiškinti, kaip tik tuo, kad jiems patiems gyvenime žodžiai „nemeluok“, „nevok“, „negeisk svetimo...“ nieko nereiškia. Esminių vertybinių nuostatų nebuvimas, o ne skurdas ar informacijos stygius, mano supratimu, yra didžiausia šitos visuomenės bėda.

Jeigu pasaulio supratimas susiformavo sovietmečiu vagiant iš sanatorijų, Vieciūnų „Drobės“ fabriko, meno dirbinių įmonės, mėsos ir pieno kombinatų, keičiantis parduotuvių lentynų taip ir nepasiekiančiomis deficitinėmis prekėmis ir slepiant pajamas už kambarių poilsiautojams nuomą, tai nėra ko stebėtis, kad ir savo vaikus atitinkamai išauklėjote. Vagyste vadinama tik tokia veika, kai jus pagauna traukiantį piniginę iš kaimyno kišenės. Jeigu nepagaus, tai ir sąžinė negraužia, o iš valstybės vogti išvis ne nuodėmė, o tik apsukrumas, kuriuo galima didžiuotis.

Todėl skaudžiausia ne tai, kad STT ir žurnalistų tyrimai atskleidžia negražių faktų apie žmones, kuriais pasitikėjo rinkėjai, o tai, kad net ir pašalinus iš politikos bei viešojo administravimo susitepusius korupcija asmenis, juos gali pakeisti ne ką geresni, nes pernelyg didelė rinkėjų dalis sau ir savo atstovams valdžioje net nekelia elementaraus sąžiningumo reikalavimų.

2015 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Cirkas dar tik išvynioja palapines

Kartais sulaukiu priekaištų, kad apie Druskininkus čia rašau tik blogai. Tai štai jums pozityvo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė juodąjį kavinių sąrašą. Į jį pateko 21 maitinimo įstaiga. Ir nė vienos iš Druskininkų. Skanaus!

O kai pareiga prieš tą skaitytojų dalį, kuri dalinasi interneto socialiniuose tinkluose saulei leidžiantis pajūriu šuoliuojančių žirgų ir kūdikius laikančių delnų paveikslėliais su motyvuojančiais užrašais iš bukagalviškų grupių, pavadintų „Kur gėris ir meilė“, atlikta, galima užsiimti tuo, ką jie vadina purvo pylimu, neapykantos kurstymu ir patyčiomis.

Šią savaitę tikru trolinimo čempionu tapo dabar jau beveik oficialiai Druskininkų caru vadinamas vietos politikas, išsiuntinėjęs Seimo nariams ant auksaspalvio popieriaus vardinius kvietimus apsilankyti dvi dienas truksiančioje lynų keltuvų atidarymo ir eglutės užžiebimo šventėje su skandalingojo „Aqua“ centro vandens pramogų išbandymu. O kad būtų dar baisiau, kvietimus kartu su Druskininkų meru pasirašė ir laikinasis „Aqua“ centro vadovas, dirbantis vietoje STT nušalinto Edmundo Antanaičio.

Prisiminus, kad diena anksčiau vienas iš tuos kvietimus pasirašiusių asmenų Seime reikalavo nušalinti nuo druskininkietiškos korupcijos tyrimo tuos Antikorupcijos komisijos narius, kurie kada nors drįso reikšti nuomonę apie Druskininkų valdžią, tas kvietimas nusimaudyti įgauna gerokai daugiau prasmių. Lyg pagal kažkokią paprotinę-carinę teisę, kas neišsimaudys, tas neturės teisės dalyvauti tyrime.

Iš tiesų sakau jums, nė vienas neapsimazgojęs neįžengs į...

Ai, gal tik STT žino, kur jie ten įžengs.

Aukščiausias trolinimo lygis. Laikas parinktas ne ką blogiau, negu STT kratų, kurias, priminsiu, pareigūnai atliko būtent tuo metu, kai Druskininkų meras skrido lėktuvu ir buvo išjungęs telefoną.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pranešė pradėjusi tyrimą dėl Ričardo Malinausko, Edmunto Antanaičio, Vilmos Jurgelevičienės, Virgaudo Teletavičiaus, Lino Urmanavičiaus ir Ingos Šinkonienės veiksmų.

„Kada tas cirkas baigsis?“- klausė manęs viena skaitytoja šios savaitės pradžioje.

Atsakiau, kad cirkas dar tik palapines išsivynioja.

O jei rimčiau, tai ketvirtadienį sukako mėnuo nuo Druskininkų skandalo pradžios. Spalio 12-ąją prasidėję kratos ir apklausos jau galėjo būti užmirštos, jeigu Druskininkų savivaldybės vadovai į tai būtų adekvačiai sureagavę. Tai yra pareiškę, kad visokeriopai talkins tyrimui, padės išsiaiškinti įtarimus ir nušalins nuo pareigų visus į tai įsipainiojusius.

Bet reakcija buvo visiškai netikėta visai Lietuvai. Pareigūnų ir net aukščiausių šalies vadovų bei naujieną apie kratas paskelbusios žiniasklaidos apkaltinimas vykdant kažkokį iš anksto suplanuotą politinio susidorojimo užsakymą buvo tarsi kibiras benzino ant vos rusenančio skandalo židinio. Tolimesni neadekvatūs Druskininkų šeimininko veiksmai, pradedant garsiuoju Seimo Antikorupcijos komisijos nario Arvydo Anušausko pavadinimu „nusikalstamos grupuotės nariu“ tiesioginiame „Žinių radijo“ eteryje ir baigiant štai šitais auksaspalviais kvietimais, o taip pat premjero Algirdo Butkevičiaus pasisakymas, kad jam juokingi kaltinimai, neva Vyriausybė būtent dėl Vijūnėlio dvaro įteisinimo paskubomis priėmė nutarimą, skatino ir tebeskatina toliau domėtis galimos Druskininkų korupcijos reikalais.

Viešųjų ryšių specialistai, konsultuojantys LSDP, ko gero turėtų rimtai pamąstyti apie profesijos keitimą, nes neįvertino tų mechanizmų, pagal kuriuos formuojasi skandalai. Žurnalistai ir redaktoriai entuziastingai prisideda prie jų auginimo ne todėl, kad būtų iš anksto nusiteikę arba kieno nors papirkti susidoroti su vienu ar kitu politiku arba partija. Tai suorganizuoti už pinigus išvis būtų neįmanoma.

Žurnalistų darbą skandalo metu galėčiau palyginti su rykliais Karibų jūroje, kurie pajunta vandenyje kraują ir sulekia taršyti aukos. Kuo ta auka labiau muistosi, tuo daugiau norinčių atsikąsti gyvos mėsytės. Skandalui prasidėjus publikacijų ta tema skaitomumas smarkiai lenkia kitas temas, todėl net ir tų leidinių, kurie nespėjo šia tema ką nors naujo atrasti, redaktoriai duoda užduotis savo darbuotojams pabandyti ką nors naujo apie tai iššniukštinėti. O blogiausiu atveju publikuoja naujienų tarnybų pranešimus, kad bent kiek pasididintų skaitytojų srautą. Į skandalą įsipainiojęs politikas gali būti greitai užmirštas, jeigu nedarys staigių judesių, bet kiekvienas jo bandymas atsikirsti kritikams palydimas garsaus auditorijos juoko.


Neklauskite manęs, kiek dar laiko Druskininkai bus dėmesio centre. Kai skaitysite šį straipsnį, ketvirtadienį Seimas jau bus antrą kartą balsavęs dėl įgaliojimų suteikimo Antikorupcijos komisijai tirti Druskininkų skandalus ir vėl visi kalbės apie to balsavimo rezultatus. Jeigu tyrimo nebus leista pradėti, tai tik dar labiau paskatins žiniasklaidą domėtis, kas čia slepiama, o jeigu jis prasidės, tai pasispraginkite kukurūzų ir ruoškitės stebėti trilerį su komiškais intarpais.

2015 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Išsilaisvinimas gali būti skausmingas

Trečiadienį, viešėdama Rumunijoje, prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad valdančiąją socialdemokratų partiją krečiantys skandalai ir korupcijos šešėlis, kritęs ir ant premjero, socialdemokratų vadovo Algirdo Butkevičiaus aplinkos, menkina pasitikėjimą šalies politine sistema. 

Druskininkiečiai kaip mat suprato, apie ką čia kalbama, iš šalies vadovės žodžių „negali būti jokio pateisinimo piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, nepotizmui, protekcionizmui ar nomenklatūrinėms privilegijoms“.

Prezidentės dėmesio pastarojo meto skandalams dar savaitgalį pasigedo apžvalgininkas Rimvydas Valatka, naujienų portale „Delfi“ parašęs, kad D.Grybauskaitė „jau seniai turėjo pareikalauti R. Malinausko galvos“.

Iš toliau geriau matosi, todėl mūsų valstybės vadovei pirma reikėjo pamatyti, kaip Rumunijos vyriausybės vadovas Victoras Ponta kaip tik jos vizito šioje šalyje dieną paskelbė, jog atsistatydina dėl pražūtingo gaisro naktiniame klube, nusinešusio 32 žmonių gyvybes.

Rumunija šiaip jau nėra tas pavyzdys kurį norėtųsi mėgdžioti. Skelbiant kokius nors europinius statistinius duomenis, pavyzdžiui, vidutinę algą, pensiją arba žuvusiųjų keliuose skaičius, dažnu atveju mums belieka džiaugtis, kad lenkiame Rumuniją ir Bulgariją. Jeigu pasiseka - ir Latviją. Su pastarąja, tiesa, darosi vis sunkiau varžytis.

Ir štai dabar matome akivaizdų politinės kultūros skirtumą. Paaiškėja, kad šioje srityje net ir rumunai už mus panašesni į europiečius.

Kol šis laikraščio numeris bus atspausdintas ant popieriaus, gali nutikti gerokai įdomesnių dalykų, nes Druskininkų opozicija jau kreipėsi į šalies vadovus prašydama pradėti parlamentinį mūsų skandalų tyrimą ir įvesti savivaldybėje tiesioginį valdymą. Generalinė prokuratūra turėtų gauti prašymą ištirti, ar nebuvo nusikalstamos veikos „Delfi“ aprašytoje Druskininkų savivaldybės švietimo centro leidinio tapimo privačiu istorijoje.

Diena anksčiau jau buvau prisiminęs vienos iš „Žvaigždžių karų“ serijų pavadinimą „Imperija kontratakuoja“, kai Druskininkų meras, nuvažiavęs į Vilnių, kalėdojo iš vienos žiniasklaidos priemonės į kitą ir demonstravo pasitikėjimą savimi. Bet jo ir jį teberemiančių socialdemokratų triumfas tetruko kelias valandas, kol pasklido žinia, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė Utenos merą Alvydą Katiną ir pareiškė įtarimus ministro pirmininko sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei. O ryte dviejuose didžiuosiuose naujienų portaluose pasirodė žurnalistiniai tyrimai apie Druskininkų valdžios propagandinio leidinio tapimo privačiu aplinkybes.

Žiniasklaidos dėmesys Druskininkams nemažėja jau keturias savaites, nes vis atsiranda kažkokių naujų faktų, vertų dėmesio. Druskininkų vandens parkas ta proga pasidžiaugė, kad per dešimt šių metų mėnesių sulaukė 335 699 lankytojų, o rekordiškai daug – šį spalį. Reiškia, kad STT kratos jau dabar neša naudą Druskininkams, nes į apskaitą patenka visi klientai. O jei dar, pasak žiniasklaidos pranešimų, ten į kone bizantinį lygį pakylėtą nepotizmą kas nors drįstų įveikti, tai gal atsirastų pinigų ir iš tikrųjų dirbančių darbuotojų algoms padidinti.

Kiek liūdniau, kad daugelis druskininkiečių kratosi tiesos apie savo miestą tarsi recidyvistų šeimoje užaugęs vaikas, nenorintis girdėti nieko blogo apie savo gimdytojus.

Akistata su akivaizdybe reikštų to primityvaus bet jaukaus pasaulėvaizdžio, kuriame žmogui nereikia pačiam galvoti ir priimti sprendimų, nes už jį viską jau nusprendė vienas ir neklystantis vadovas, griuvimą. Išsilaisvinimas gali būti net labai nemalonus ir skausmingas, nes palieka tuštumą, kurios neįmanoma užpildyti, nesiekiant pilietinės ir asmenybės brandos.

Tie druskininkiečiai, kurie per Kurorto šventę keliais ropodami rinko iš sraigtasparnio mėtomus saldainius, išdidžių valdžios ponų stebimi iš aukšto Miesto muziejaus balkono, vis dar nenori pakilti nuo žemės ir pasijusti lygiaverčiais su jais žmonėmis. Bet kada nors tai padaryti teks, nes Lietuva negali sau leisti laisvoje šalyje turėti vergų rezervatą.