Dorovės policija siūlo darbą

Jei pastaruoju metu planavote viešai niekinti dorovines vertybes bei šeimos pagrindus arba organizuoti visuomenės dorovei prieštaraujantį renginį, tai paskubėkite. Mat Seimas jau pritarė po svarstymo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisai, numatančiai už tai piniginę baudą nuo vieno iki trijų tūkstančių litų. 

Liko vos vienas balsavimas ir Petro Gražulio svajonės pertvarkyti pasaulį taps realybe. Pirmieji tai pajus kino teatrų lankytojai. Pavyzdžiui, šiuo metu sostinės kino teatre, kurį pirmą surado „Google” paieškos sistema, rodo lietuvišką filmą „Redirected / Už Lietuvą!” Jeigu jį jau matėte, tai tikrai žinote, kad pagal gražuliškus standartus minimalios baudos jam nepakaks - 3000 litų. Ne mažiau gautų ir komedija „Kaip pavogti žmoną”, nes režisierius Donatas Ulvydas žiūrovus kviečia įsivaizduoti, kas nutiktų, jei prieš pat Naujuosius metus netikėtai viename nedideliame bute uždarytume moterį ir du jos vyrus - esamą ir buvusį. Rusiška komedija „Meilė Niujorke 3: žmonos atostogose” gautų tik 1000 litų, vien už tai, kad rodomos, pasak anotacijos, „pakraupusios žmonos ir vaikystę praradę vaikai”.Neišvengtų atsakomybės ir ypatingai šilta ir gyvenimiška komedija „Volterio Mičio slaptas gyvenimas“, sukurta pagal to paties pavadinimo amerikiečių rašytojo James Thurber apysakų rinkinį, nes pagrindinis personažas Volteris Mitis patiria nuotykius su savo bendradarbe, kas aiškiai prieštarauja visuomenės dorovei, o gal net ir Tarnybinės etikos kodeksui. Japonų liaudies legenda paremtas veiksmo filmas „47 roninai“ neišvengs įtarinėjimų, kad romantizuoja vyrišką draugystę, po kuria gali būti maskuojami balažin kokie santykiai.

Į teatrą geriau nė neužsukti, nes šeimos pagrindus griovė jau antikinės tragedijos, o šiuolaikinių dramaturgų kūriniuose darnios šeimos idealą rasite nebent pas Juozą Erlicką.

Televizorius tuo metu rodys kalbančias politikų galvas, bet tik kalbančias teisingai, o visokie ten liberalūs veikėjai ir feministės dings ne tik iš ekranų, bet ir pro namų duris negalės išeiti baudos negavę. Vien viešai pasirodydami tarp žmonių, jie jau niekina dorovines vertybes, nes primena praeiviams, kad kažkada drįso kalbėti apie moterų teises ir kitokią bjaurastį. Drauge negyvenantys sutuoktiniai negalėtų ne tik išsiskirti, bet ir kam nors pasakyti, kad jų meilė jau išblėso.

Prisiminus, kad mūsų pareigūnams ne visuomet pakanka išteklių laiku reaguoti į nusikaltimus, o rajonuose vienu metu budi vos po vieną patrulių ekipažą, teks steigti atskirą dorovės policiją, kuri klausysis, ką žmonės šneka, skaitys laikraščius ir naujienų portalų komentarus, lankysis renginiuose bei surašinės administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tik kaip surasti tokiam atsakingam darbui šitiek gražuliškai tvirtos moralės piliečių, kai net Seime, kur susirinkę geriausi iš geriausių, už Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisą nubalsuoti sugebėjo tik 46 parlamentarai, 22 gėdingai susilaikė, o 10 akiplėšų paniekino šeimos pagrindus balsuodami prieš.

Mano nuomone, naujos darbo vietos turėtų atitekti pensijų grąžinimo į ikikrizinį lygį niekaip nesulaukiančioms daugiabučių senjoroms, kurios geriau už visus žino, pas ką iš namo gyventojų, vyrui išėjus į darbą, per ilgai užsibūna santechnikas ir kieno vaikai užaugs iškrypėliais. Dorovės policijos pareigūnui juk nereikia nei fizinės jėgos, nei ekstremalaus vairavimo sugebėjimų. Pakanka komjaunuoliškai karštos širdies ir gebėjimo matyti pasaulyje tik juodą ir baltą spalvas, žinoti, kad blogio jėgos kasdien kėsinasi paversti šventą Lietuvos žemelę Sodoma ir Gomora.

Jei jau prakalbom apie žemę, tai Vyriausiosios rinkimų komisijos represijų užgrūdinti referendumo parašų rinkėjai, nuprausti ir pervilkti naujomis XIX a. husarų aprangą primenančiomis uniformomis, taip pat galėtų papildyti dorovės policijos gretas. Nes pasakodami praeiviams apie visą iš Europos Sąjungos mus užplūdusį moralinį supuvimą bei žydų, masonų ir iliuminatų sąmokslus užvaldyti pasaulį, jie jau įrodė ištikimybę gražulizmo idealams.

Galima būtų komandiruoti dalį geriausių dorovės policijos pareigūnų stažuotis į dvasiškai artimas Artimųjų Rytų šalis, kur tokia policija jau veikia. Tik nugabenti juos į ten ir atgal reikėtų tiesioginiais skrydžiais, be persėdimų, kad išlipę kurios nors moraliai degradavusios Vakarų šalies oro uoste nepasiduotų pagundoms, nenuklystų į prastos reputacijos kvartalus, kaip kartais net Seimo nariams nutinka.