 |
| Jūratės Marčiulaitienės nuotrauka |
Lapkričio 22 d. Vilniaus Rotušėje į ataskaitinį rinkiminį
suvažiavimą susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos delegatų iš visos Lietuvos.
Tiesiog privalau pasveikinti LŽS pirmininką Dainių Radzevičių, absoliučia balsų
dauguma išrinktą į šias pareigas dar vienai ketverių metų kadencijai.
Pirmiausiai todėl, kad per keletą pastarųjų metų D.Radzevičius įrodė, kad jo
vadovaujama profesinė žurnalistų bendrija gali realiai ginti žurnalistų teises
ir kertinius žiniasklaidos laisvės principus net tada, kai tenka į akis sakyti
nemalonią tiesą įtakingiausiems šalies politikams.
Ponas Dainius išties nemažai prisidėjo, kad Druskininkuose
vykstantis laisvos spaudos naikinimas taptų žinomas ir smerkiamas visoje
šalyje. Ir šiame suvažiavime žurnalistų bendrija pademonstravo solidarumą
priimdama griežtą rezoliuciją „Dėl valdžios įtakos nepriklausomai
žiniasklaidai“.
„Mes, LŽS XVI-ojo suvažiavimo delegatai, atkreipiame dėmesį,
kad Visuomenės informavimo įstatymas numato, jog valstybės ir savivaldybių
institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai,
politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų
dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius,
turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei
informuoti apie savo veiklą.
Tačiau praktika rodo, kad dalis valdžios institucijų
faktiškai valdo žiniasklaidos priemones ir taip įtakoja jų turinį. Tai
konstatavo ir žurnalistų etikos inspektorius 2013 m. gruodžio 3 d. sprendime.
Išnagrinėjęs Druskininkų krašto savaitraščio „Druskonis“ redaktoriaus
Eugenijaus Rutkausko ir savaitraščio „Druskininkų naujienos“ redaktoriaus Romo
Sadausko skundą dėl leidinio „Mano Druskininkai“ leidybos, priėmė sprendimą,
kuriuo skundą pripažino pagrįstu. Sprendime taip pat akcentuota, kad
Druskininkų savivaldybės institucijos ir įstaigos ne tik nekontroliavo
visuomenės informavimo pliuralizmo ir sąžiningos konkurencijos išsaugojimo,
kaip įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, bet
ėmėsi šiems siekiams priešingų priemonių ir jų įgyvendinimo.
Žurnalistų etikos inspektorius nustatė, kad de jure leidinio
„Mano Druskininkai“ leidėjas / viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) yra
Druskininkų švietimo centras, tačiau de facto - ir Druskininkų savivaldybės
taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius bei Druskininkų
savivaldybės administracija.
Kartu nustatyta, jog per laikraščio „Mano Druskininkai“
leidybą buvo vykdyta akivaizdi kampanija, parengta pagal išankstinius
nusistatymus ir tenkinant grupinius - politinius interesus. Tokiu būdu
pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas (numatantis,
jog viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi
iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai
savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su
žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar
tenkinant grupinius, politinius interesus).
Tokių pavyzdžių kaip Druskininkuose randasi ir kituose
Lietuvos rajonuose. Ši tendencija stiprėja artėjant savivaldos rinkimams.
Kadangi žiniasklaida lieka labai įtakingu politiniu įrankiu
ir kadangi esama didelio pavojaus, jog žurnalistai nebepajėgs atlikti
demokratijos sergėtojos vaidmens, siūlome iš naujo peržiūrėti ir įvertini
Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl žiniasklaidos priemonių
savininkystės.
Todėl įpareigojame LŽS Tarybą, Valdybą ir Pirmininką imtis
iniciatyvos ir siekti, kad Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintos
nuostatos būtų tinkamai taikomos dėl viešosios informacijos rengėjų
savininkystės ir kad demokratinėje šalyje valdžia nemonopolizuotų žiniasklaidos
rinkos.“
Dėkoju visiems kolegoms, kurie teisingai suprato, kas vyksta
Druskininkuose, ir vienbalsiai pritarė šiai rezoliucijai. Ačiū!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą